1Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus.
2Dovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.
3Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų.
4Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,
5Ibharas, Elišūva, Elpaletas,
6Nogahas, Nefegas, Jafija,
7Elišama, Beeljada ir Elifeletas.
8Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos.
9Filistinai atėję sustojo Rafajų slėnyje.
10Dovydas klausė Dievo, sakydamas: ‘‘Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas’‘.
11Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: ‘‘Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą’‘. Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu.
12Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti.
13Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje.
14Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: ‘‘Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės.
15Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę’‘.
16Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gazero.
17Dovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose.