1Aš vėl pakėliau savas akis ir pažiūrėjau, ir štai vyras su matavimo virve savo rankoje.
2Tada aš tariau: „Kur tu eini?“ O jis man tarė: „Jeruzalės išmatuoti, pamatyti, koks jos plotis ir koks jos ilgis“.
3Ir štai angelas, kalbėjęs su manimi, išėjo priekin, o kitas angelas išėjo jo pasitikti,
4ir jam tarė: „Bėk, kalbėk tam jaunuoliui, sakydamas: ‘Jeruzalė bus gyvenama kaip miestai be sienų dėl daugybės žmonių ir galvijų joje;
5nes aš jai būsiu, – sako VIEŠPATS, – ugnies siena aplinkui ir būsiu šlovė jos viduryje’“.
6„Ei, ei, išeikite ir bėkite iš šiaurės šalies, – sako VIEŠPATS; – nes aš jus išsklaidžiau kaip keturis dangaus vėjus, – sako VIEŠPATS.
7– Gelbėkis, o Sione, gyvenantis su Babilono dukterimi.
8Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Po šlovės jis siuntė mane pas tautas, kurios apiplėšė jus; nes tas, kas paliečia jus, paliečia jo akies obuolį.
9Nes štai aš papurtysiu į juos savo ranka, ir jie bus grobiu savo tarnams; ir jūs žinosite, kad kariuomenių VIEŠPATS siuntė mane.
10Giedok ir džiūgauk, o Siono dukra; nes štai aš ateinu ir gyvensiu tavo tarpe, – sako VIEŠPATS.
11– Ir daug tautų prisijungs prie VIEŠPATIES tą dieną ir bus mano tauta; ir aš gyvensiu tavo tarpe, ir tu žinosi, kad kariuomenių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.
12Ir VIEŠPATS paveldės Judą, savo dalį šventojoje šalyje, ir vėl išsirinks Jeruzalę.
13Nutilkite, o visi kūnai, prieš VIEŠPATĮ; nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės’“.