1Kokį tada pranašumą turi žydas? Arba kokia nauda iš apipjaustymo?
2Didelį, visokeriopai: svarbiausia tai, kad jiems buvo patikėti Dievo ištarti žodžiai.
3O kas, jei kai kurie netikėjo? Ar jų netikėjimas panaikins Dievo tikėjimą?
4Apsaugok Dieve! Taip, Dievas tebūna teisingas, bet kiekvienas žmogus – melagis; kaip yra parašyta: „Kad tu būtumei išteisintas savo pasakymais ir laimėtumei, kai esi teisiamas“.
5Bet jei mūsų neteisumas giria Dievo teisumą, ką mes sakysime? Ar neteisus Dievas, kuris kerštauja? (Aš kalbu kaip žmogus).
6Apsaugok Dieve! Nes kaip tada Dievas teis pasaulį?
7Nes jei Dievo tiesa per mano melą dar labiau pagausėjo jo šlovei, kodėl aš dar esu teisiamas kaip nusidėjėlis?
8Ir ar neverčiau (kaip esame šmeižiami, ir kaip kai kurie tvirtina mus sakant) „darykime pikta, kad išeitų į gera“? Tokių pasmerkimas yra teisingas.
9Ką tuomet? Ar mes geresni už juos? Ne, jokiu būdu; nes mes prieš tai įrodėme, kad tiek žydai, tiek pagonys – jie visi yra nuodėmės valdžioje;
10kaip yra parašyta: „Nėra teisaus, ne, nei vieno;
11nėra kas suprastų, nėra, kas ieškotų Dievo.
12Jie visi nuėję nuo kelio, jie kartu tapo nenaudingi; nėra, kas darytų gera, ne, nei vieno.
13Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais jie vartojo apgaulę; gyvačių nuodai po jų lūpomis;
14jų burna pilna keiksmo ir kartumo;
15jų kojos greitos kraują išlieti,
16sunaikinimas ir vargas jų keliuos?,
17ir taikos kelio jie nepažino;
18prieš jų akis nėra Dievo baimės“.
19Na, o mes žinome, kad ką besako įstatymas, jis sako tiems, kurie yra įstatymo valdžioje: kad būtų užčiaupta kiekviena burna, ir visas pasaulis taptų kaltas prieš Dievą.
20Todėl įstatymo darbais jo akyse nebus išteisintas joks kūnas, nes per įstatymą yra nuodėmės pažinimas.
21Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, paliudytas įstatymo ir pranašų,
22tai yra, Dievo teisumas, kuris yra per Jėzaus Kristaus tikėjimą visiems ir ant visų tų, kurie tiki; nes nėra jokio skirtumo,
23kadangi visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės;
24išteisinami dovanai jo malone per atpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje,
25kurį Dievas išstatė būti numaldymu per tikėjimą jo krauju, kad paskelbtų savo teisumą dėl praeities nuodėmių atleidimo per Dievo pakantumą;
26kad paskelbtų, sakau, savo teisumą šiuo laiku, kad jis būtų teisus ir išteisintojas to, kuris tiki Jėzumi.
27Kurgi tada gyrimasis? Jis yra pašalintas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne; tikėjimo įstatymu.
28Todėl darome išvadą, kad žmogus išteisinamas tikėjimu be įstatymo darbų.
29Ar jis tik žydų Dievas? Argi jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių;
30kadangi yra vienas Dievas, kuris pagal tikėjimą išteisins apipjaustymą ir per tikėjimą – neapipjaustymą.
31Tad ar mes per tikėjimą panaikiname įstatymą? Apsaugok Dieve! Iš tikrųjų, mes įtvirtiname įstatymą.