Romans 3
1 Kokį tada pranašumą turi žydas? Arba kokia nauda iš apipjaustymo?
2 Didelį, visokeriopai: svarbiausia tai, kad jiems buvo patikėti Dievo ištarti žodžiai.
3 O kas, jei kai kurie netikėjo? Ar jų netikėjimas panaikins Dievo tikėjimą?
4 Apsaugok Dieve! Taip, Dievas tebūna teisingas, bet kiekvienas žmogus – melagis; kaip yra parašyta: „Kad tu būtumei išteisintas savo pasakymais ir laimėtumei, kai esi teisiamas“.
5 Bet jei mūsų neteisumas giria Dievo teisumą, ką mes sakysime? Ar neteisus Dievas, kuris kerštauja? (Aš kalbu kaip žmogus).
6 Apsaugok Dieve! Nes kaip tada Dievas teis pasaulį?
7 Nes jei Dievo tiesa per mano melą dar labiau pagausėjo jo šlovei, kodėl aš dar esu teisiamas kaip nusidėjėlis?
8 Ir ar neverčiau (kaip esame šmeižiami, ir kaip kai kurie tvirtina mus sakant) „darykime pikta, kad išeitų į gera“? Tokių pasmerkimas yra teisingas.
9 Ką tuomet? Ar mes geresni už juos? Ne, jokiu būdu; nes mes prieš tai įrodėme, kad tiek žydai, tiek pagonys – jie visi yra nuodėmės valdžioje;
10 kaip yra parašyta: „Nėra teisaus, ne, nei vieno;
11 nėra kas suprastų, nėra, kas ieškotų Dievo.
12 Jie visi nuėję nuo kelio, jie kartu tapo nenaudingi; nėra, kas darytų gera, ne, nei vieno.
13 Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais jie vartojo apgaulę; gyvačių nuodai po jų lūpomis;
14 jų burna pilna keiksmo ir kartumo;
15 jų kojos greitos kraują išlieti,
16 sunaikinimas ir vargas jų keliuos?,
17 ir taikos kelio jie nepažino;
18 prieš jų akis nėra Dievo baimės“.
19 Na, o mes žinome, kad ką besako įstatymas, jis sako tiems, kurie yra įstatymo valdžioje: kad būtų užčiaupta kiekviena burna, ir visas pasaulis taptų kaltas prieš Dievą.
20 Todėl įstatymo darbais jo akyse nebus išteisintas joks kūnas, nes per įstatymą yra nuodėmės pažinimas.
21 Bet dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, paliudytas įstatymo ir pranašų,
22 tai yra, Dievo teisumas, kuris yra per Jėzaus Kristaus tikėjimą visiems ir ant visų tų, kurie tiki; nes nėra jokio skirtumo,
23 kadangi visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės;
24 išteisinami dovanai jo malone per atpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje,
25 kurį Dievas išstatė būti numaldymu per tikėjimą jo krauju, kad paskelbtų savo teisumą dėl praeities nuodėmių atleidimo per Dievo pakantumą;
26 kad paskelbtų, sakau, savo teisumą šiuo laiku, kad jis būtų teisus ir išteisintojas to, kuris tiki Jėzumi.
27 Kurgi tada gyrimasis? Jis yra pašalintas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne; tikėjimo įstatymu.
28 Todėl darome išvadą, kad žmogus išteisinamas tikėjimu be įstatymo darbų.
29 Ar jis tik žydų Dievas? Argi jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių;
30 kadangi yra vienas Dievas, kuris pagal tikėjimą išteisins apipjaustymą ir per tikėjimą – neapipjaustymą.
31 Tad ar mes per tikėjimą panaikiname įstatymą? Apsaugok Dieve! Iš tikrųjų, mes įtvirtiname įstatymą.