1Šaukiausi Dievo savo balsu, būtent Dievo savo balsu; ir jis pakreipė į mane ausį.
2Savo bėdos dieną ieškojau Viešpaties; naktį nenustodama varvėjo mano žaizda; mano siela atsisakė būti guodžiama.
3Aš atsiminiau Dievą ir buvau nerimastingas; aš skundžiausi, ir alpo mano dvasia. Sela.
4Tu laikai budrias mano akis; aš taip sunerimęs, kad negaliu kalbėti.
5Aš apgalvojau senas dienas, senovės laikus.
6Naktį prisimenu savo giesmę; kalbuosi su savo širdimi; ir mano dvasia kruopščiai tyrinėjo.
7Ar Viešpats atstums amžiams ir nebebus palankus?
8Ar jo gailestingumas visiškai nustojo amžiams? Ar jo pažadas amžinai neišsipildys?
9Ar Dievas pamiršo būti maloningas? Ar supykęs jis užgniaužė savo mylinčius gailestingumus? Sela.
10Ir aš sakiau: „Tai mano negalia; bet aš prisiminsiu Aukščiausiojo dešinės rankos metus“.
11Aš atsiminsiu VIEŠPATIES darbus; tikrai aš atsiminsiu tavo senovės stebuklus.
12Taip pat aš apmąstysiu visą tavo darbą ir kalbėsiu apie tavo veiksmus.
13Tavo kelias, o Dieve, yra šventovėje; Kuris Dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?
14Tu esi Dievas, kuris daro stebuklus; tu apreiškei tautose savo galią.
15Savo ranka tu atpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo sūnus. Sela.
16Pamatė tave vandenys, o Dieve, pamatė tave vandenys; jie išsigando; taip pat gelmės sunerimo.
17Debesys pylė vandenį; padangės skleidė garsą; tavo strėlės lakiojo.
18Tavo griaustinio balsas buvo danguje; žaibai apšvietė pasaulį; drebėjo ir virpėjo žemė.
19Tavo kelias jūroje, tavo takas didžiuose vandenyse ir tavo žingsniai nežinomi.
20Tu vedei savo tautą kaip kaimenę Mozės ir Aarono ranka.