Psalms 78
1 Šaukiausi Dievo savo balsu, būtent Dievo savo balsu; ir jis pakreipė į mane ausį.
2 Savo bėdos dieną ieškojau Viešpaties; naktį nenustodama varvėjo mano žaizda; mano siela atsisakė būti guodžiama.
3 Aš atsiminiau Dievą ir buvau nerimastingas; aš skundžiausi, ir alpo mano dvasia. Sela.
4 Tu laikai budrias mano akis; aš taip sunerimęs, kad negaliu kalbėti.
5 Aš apgalvojau senas dienas, senovės laikus.
6 Naktį prisimenu savo giesmę; kalbuosi su savo širdimi; ir mano dvasia kruopščiai tyrinėjo.
7 Ar Viešpats atstums amžiams ir nebebus palankus?
8 Ar jo gailestingumas visiškai nustojo amžiams? Ar jo pažadas amžinai neišsipildys?
9 Ar Dievas pamiršo būti maloningas? Ar supykęs jis užgniaužė savo mylinčius gailestingumus? Sela.
10 Ir aš sakiau: „Tai mano negalia; bet aš prisiminsiu Aukščiausiojo dešinės rankos metus“.
11 Aš atsiminsiu VIEŠPATIES darbus; tikrai aš atsiminsiu tavo senovės stebuklus.
12 Taip pat aš apmąstysiu visą tavo darbą ir kalbėsiu apie tavo veiksmus.
13 Tavo kelias, o Dieve, yra šventovėje; Kuris Dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?
14 Tu esi Dievas, kuris daro stebuklus; tu apreiškei tautose savo galią.
15 Savo ranka tu atpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo sūnus. Sela.
16 Pamatė tave vandenys, o Dieve, pamatė tave vandenys; jie išsigando; taip pat gelmės sunerimo.
17 Debesys pylė vandenį; padangės skleidė garsą; tavo strėlės lakiojo.
18 Tavo griaustinio balsas buvo danguje; žaibai apšvietė pasaulį; drebėjo ir virpėjo žemė.
19 Tavo kelias jūroje, tavo takas didžiuose vandenyse ir tavo žingsniai nežinomi.
20 Tu vedei savo tautą kaip kaimenę Mozės ir Aarono ranka.