1Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu iškreiptasis savo lūpomis ir kvailys.
2Taip pat, negerai sielai būti be pažinimo; ir kas skuba kojomis, nusideda.
3Žmogaus kvailystė iškreipia jo kelią; ir jo širdis niršta prieš VIEŠPATĮ.
4Turtas parūpina daug draugų; bet beturtis atskiriamas nuo jo artimo.
5Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, neišsigelbės.
6Daugelis maldauja iš kunigaikščio palankumo; ir visi yra draugai su tuo, kuris duoda dovanų.
7Visi beturčio broliai jo nekenčia, tai juo labiau jo draugai tolinasi nuo jo; jis vejasi juos žodžiais, tačiau ir jų jam trūksta.
8Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas išsaugo supratimą, tas ras gera.
9Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, pražus.
10Netinka kvailiui prabanga, juo labiau tarnui – valdyti kunigaikščius.
11Žmogaus apdairumas atideda jo pyktį, ir jam yra šlovė apeiti nusižengimą.
12Karaliaus rūstybė – kaip liūto riaumojimas, bet jo palankumas – kaip rasa ant žolės.
13Kvailas sūnus – jo tėvo nelaimė, o žmonos ginčai – nesiliaujantis lašėjimas.
14Namai ir turtai – paveldas iš tėvų, o protinga žmona – nuo VIEŠPATIES.
15Tinginystė nugramzdina į gilų miegą, ir dykinėjanti siela kęs alkį.
16Kas laikosi įsakymo, saugo savo sielą; bet kas niekina savo kelius, mirs.
17Kas pasigaili beturčio, skolina VIEŠPAČIUI; ir tai, ką jis davė, jis jam atlygins.
18Bausk savo sūnų, kol yra vilties, ir tavo siela tenesigaili dėl jo šauksmo.
19Didžiai rūstaujantis žmogus kentės bausmę; nes jei tu jį išvaduosi, turėsi vėl tai daryti.
20Klausyk patarimo ir priimk pamokymą, kad savo pabaigoje būtum išmintingas.
21Daug sumanymų žmogaus širdyje; tačiau tik VIEŠPATIES ketinimas išstovės.
22Žmogaus troškimas yra jo gerumas; o beturtis yra geresnis už melagį.
23VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą; ir kas jos turi, liks patenkintas; pikta jo neaplankys.
24Tinginys slepia savo ranką užantyje ir net prie burnos jos nesugrąžina.
25Mušk išjuokėją, ir paikasis saugosis; bark turintįjį supratimą, ir jis supras pažinimą.
26Kas daro nuostolį savo tėvui ir išveja savo motiną, yra darantis gėdą ir užtraukiantis negarbę sūnus.
27Mano sūnau, liaukis klau?sęs pamokymo, kuris skatina nuklysti nuo pažinimo žodžių.
28Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; ir nedorėlių burna ryja neteisybę.
29Teismai paruošti išjuokėjams ir kirčiai kvailių nugaroms.