Proverbs 19
1 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu iškreiptasis savo lūpomis ir kvailys.
2 Taip pat, negerai sielai būti be pažinimo; ir kas skuba kojomis, nusideda.
3 Žmogaus kvailystė iškreipia jo kelią; ir jo širdis niršta prieš VIEŠPATĮ.
4 Turtas parūpina daug draugų; bet beturtis atskiriamas nuo jo artimo.
5 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, neišsigelbės.
6 Daugelis maldauja iš kunigaikščio palankumo; ir visi yra draugai su tuo, kuris duoda dovanų.
7 Visi beturčio broliai jo nekenčia, tai juo labiau jo draugai tolinasi nuo jo; jis vejasi juos žodžiais, tačiau ir jų jam trūksta.
8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas išsaugo supratimą, tas ras gera.
9 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, pražus.
10 Netinka kvailiui prabanga, juo labiau tarnui – valdyti kunigaikščius.
11 Žmogaus apdairumas atideda jo pyktį, ir jam yra šlovė apeiti nusižengimą.
12 Karaliaus rūstybė – kaip liūto riaumojimas, bet jo palankumas – kaip rasa ant žolės.
13 Kvailas sūnus – jo tėvo nelaimė, o žmonos ginčai – nesiliaujantis lašėjimas.
14 Namai ir turtai – paveldas iš tėvų, o protinga žmona – nuo VIEŠPATIES.
15 Tinginystė nugramzdina į gilų miegą, ir dykinėjanti siela kęs alkį.
16 Kas laikosi įsakymo, saugo savo sielą; bet kas niekina savo kelius, mirs.
17 Kas pasigaili beturčio, skolina VIEŠPAČIUI; ir tai, ką jis davė, jis jam atlygins.
18 Bausk savo sūnų, kol yra vilties, ir tavo siela tenesigaili dėl jo šauksmo.
19 Didžiai rūstaujantis žmogus kentės bausmę; nes jei tu jį išvaduosi, turėsi vėl tai daryti.
20 Klausyk patarimo ir priimk pamokymą, kad savo pabaigoje būtum išmintingas.
21 Daug sumanymų žmogaus širdyje; tačiau tik VIEŠPATIES ketinimas išstovės.
22 Žmogaus troškimas yra jo gerumas; o beturtis yra geresnis už melagį.
23 VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą; ir kas jos turi, liks patenkintas; pikta jo neaplankys.
24 Tinginys slepia savo ranką užantyje ir net prie burnos jos nesugrąžina.
25 Mušk išjuokėją, ir paikasis saugosis; bark turintįjį supratimą, ir jis supras pažinimą.
26 Kas daro nuostolį savo tėvui ir išveja savo motiną, yra darantis gėdą ir užtraukiantis negarbę sūnus.
27 Mano sūnau, liaukis klau?sęs pamokymo, kuris skatina nuklysti nuo pažinimo žodžių.
28 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; ir nedorėlių burna ryja neteisybę.
29 Teismai paruošti išjuokėjams ir kirčiai kvailių nugaroms.