1Ir tuojau ryte vyriausieji kunigai surengė pasitarimą su vyresniaisiais, raštininkais bei visa taryba ir, surišę Jėzų, nuvedė jį ir atidavė Pilotui.
2Ir Pilotas jo paklausė: „Ar tu esi žydų Karalius?“ Ir jis atsakydamas jam tarė: „Tu tai sakai“.
3Ir vyriausieji kunigai daug kuo jį kaltino, bet jis nieko neatsakė.
4O Pilotas vėl jo klausė, sakydamas: „Ar nieko neatsakai? Štai kiek daug visko jie liudija prieš tave“.
5Bet Jėzus vis nieko neatsakė; taip, kad Pilotas stebėjosi.
6Na, o per tą šventę jis paleisdavo jiems vieną kalinį, kurio jie norėdavo.
7Ir ten buvo vienas, vardu Barabas, kuris gulėjo surištas su tais, kurie kartu su juo vykdė sukilimą, kuris per sukilimą įvykdė žmogžudystę.
8Ir minia garsiai šaukdama pradėjo prašyti jo, kad padarytų, kaip jis visada jiems darydavo.
9Bet Pilotas jiems atsakė, sakydamas: „Ar norite, kad paleisčiau jums žydų Karalių?“
10Nes jis žinojo, kad vyriausieji kunigai atidavė jį iš pavydo.
11Bet vyriausieji kunigai sukurstė tautą, kad jis verčiau paleistų jiems Barabą.
12O Pilotas atsakė ir vėl jiems tarė: „Ką tada norite, kad padaryčiau tam, kurį vadinate žydų Karaliumi?“
13Ir jie vėl šaukė: „Nukryžiuok jį!“
14Tuomet Pilotas jiems tarė: „Kodėl, ką pikta jis padarė?“ Bet jie dar labiau šaukė: „Nukryžiuok jį!“
15Ir taip Pilotas, norėdamas patenkinti tautą, paleido jiems Barabą ir nuplakdinęs Jėzų atidavė jį nukryžiuoti.
16Ir kareiviai nusivedė jį į rūmus, vadinamus Pretorijumi; ir jie susišaukia visą pulką.
17Ir jie aprengė jį purpuru bei nupynė erškėčių vainiką ir uždėjo jį aplink jo galvą,
18ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų Karaliau!“
19Ir jie mušė su nendre jam per galvą ir spjaudė į jį, ir priklaupdami jį garbino.
20Ir iš jo pasityčioję jie nuvilko nuo jo purpurą, apvilko jį jo paties drabužiais ir išvedė jį nukryžiuoti.
21Ir jie privertė vieną grįžtantį iš laukų, praeinantį pro šalį, Simoną kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą, nešti jo kryžių.
22Ir jie nuveda jį į Golgotos vietą, kas išvertus reiškia Kaukolės vieta.
23Ir jie davė jam gerti vyno, sumaišyto su mira, bet jis jo nepriėmė.
24Ir nukryžiavę jį, jie pasidalijo jo drabužius, mesdami dėl jų burtus, kas ką imsiąs.
25Ir buvo trečia valanda, ir jie nukryžiavo jį.
26Ir viršuje buvo užrašytas jo kaltinimo užrašas: „ŽYDŲ KARALIUS“.
27Ir su juo jie nukryžiavo du vagis: vieną jo dešinėje, o kitą jo kairėje.
28Ir išsipildė Raštas, kuris sako: „Ir jis buvo priskaičiuotas prie nusižengėlių“.
29O praeinantys pro šalį plūdo jį, kraipydami savo galvas ir sakydami: „Tu, kuris sunaikini šventyklą ir pastatai ją per tris dienas,
30išgelbėk save ir nuženk nuo kryžiaus“.
31Panašiai ir vyriausieji kunigai tarpusavyje su raštininkais tyčiodamiesi sakė: „Jis gelbėjo kitus; savęs jis negali išgelbėti.
32Tegul Kristus, Izraelio Karalius, nužengia dabar nuo kryžiaus, kad mes pamatytume ir patikėtume“. Ir tie, kurie buvo su juo nukryžiuoti, plūdo jį.
33Ir kai atėjo šešta valanda, tamsa apgaubė visą šalį iki devintos valandos.
34O devintą valandą Jėzus garsiu balsu šaukė, sakydamas: „Eloi, Eloi, lama sabachtani?“, kas išvertus yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“
35Ir kai kurie iš šalia stovinčiųjų tai išgirdę tarė: „Žiūrėk, jis šaukiasi Elijo“.
36Ir vienas nubėgęs pripildė kempinę pilną acto, užmovė ją ant nendrės ir davė jam gerti, sakydamas: „Liaukitės; pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo nuimti“.
37Ir Jėzus sušuko garsiu balsu ir atidavė dvasią.
38Ir šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios.
39Ir kai stovėjęs priešais jį šimtininkas pamatė, kad jis taip sušuko ir atidavė dvasią, jis tarė: „Iš tiesų šis žmogus buvo Dievo Sūnus“.
40Ten buvo ir moterys, bežiūrinčios iš toli; tarp kurių buvo Marija Magdalietė ir Marija – Jokūbo mažesniojo ir Jozės motina, ir Salomė
41(kurios taip pat, kai jis buvo Galilėjoje, sekė paskui jį ir jam tarnavo); ir daug kitų moterų, kurios atėjo su juo aukštyn į Jeruzalę.
42Na, o atėjus vakarui, kadangi tai buvo pasiruošimas, tai yra diena prieš sabatą,
43atėjo Juozapas iš Arimatėjos, garbingas patarėjas, kuris taip pat laukė Dievo karalystės, ir drąsiai nuėjo pas Pilotą, ir maldavo Jėzaus kūno.
44Ir Pilotas stebėjosi, kad jis jau buvo miręs; ir pasišaukęs šimtininką, jis paklausė jo, ar praėję kiek laiko, kai jis yra miręs.
45Ir kai jis sužinojo tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46Ir jis nupirko plonos drobės ir, nuėmęs jį žemėn, įvyniojo į drobę, paguldė jį į kapą, kuris buvo ištašytas iš uolos, ir užritino ant kapo durų akmenį.
47Ir Marija Magdalietė bei Jozės motina Marija žiūrėjo, kur jis buvo paguldytas.