Mark 15
1 Ir tuojau ryte vyriausieji kunigai surengė pasitarimą su vyresniaisiais, raštininkais bei visa taryba ir, surišę Jėzų, nuvedė jį ir atidavė Pilotui.
2 Ir Pilotas jo paklausė: „Ar tu esi žydų Karalius?“ Ir jis atsakydamas jam tarė: „Tu tai sakai“.
3 Ir vyriausieji kunigai daug kuo jį kaltino, bet jis nieko neatsakė.
4 O Pilotas vėl jo klausė, sakydamas: „Ar nieko neatsakai? Štai kiek daug visko jie liudija prieš tave“.
5 Bet Jėzus vis nieko neatsakė; taip, kad Pilotas stebėjosi.
6 Na, o per tą šventę jis paleisdavo jiems vieną kalinį, kurio jie norėdavo.
7 Ir ten buvo vienas, vardu Barabas, kuris gulėjo surištas su tais, kurie kartu su juo vykdė sukilimą, kuris per sukilimą įvykdė žmogžudystę.
8 Ir minia garsiai šaukdama pradėjo prašyti jo, kad padarytų, kaip jis visada jiems darydavo.
9 Bet Pilotas jiems atsakė, sakydamas: „Ar norite, kad paleisčiau jums žydų Karalių?“
10 Nes jis žinojo, kad vyriausieji kunigai atidavė jį iš pavydo.
11 Bet vyriausieji kunigai sukurstė tautą, kad jis verčiau paleistų jiems Barabą.
12 O Pilotas atsakė ir vėl jiems tarė: „Ką tada norite, kad padaryčiau tam, kurį vadinate žydų Karaliumi?“
13 Ir jie vėl šaukė: „Nukryžiuok jį!“
14 Tuomet Pilotas jiems tarė: „Kodėl, ką pikta jis padarė?“ Bet jie dar labiau šaukė: „Nukryžiuok jį!“
15 Ir taip Pilotas, norėdamas patenkinti tautą, paleido jiems Barabą ir nuplakdinęs Jėzų atidavė jį nukryžiuoti.
16 Ir kareiviai nusivedė jį į rūmus, vadinamus Pretorijumi; ir jie susišaukia visą pulką.
17 Ir jie aprengė jį purpuru bei nupynė erškėčių vainiką ir uždėjo jį aplink jo galvą,
18 ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų Karaliau!“
19 Ir jie mušė su nendre jam per galvą ir spjaudė į jį, ir priklaupdami jį garbino.
20 Ir iš jo pasityčioję jie nuvilko nuo jo purpurą, apvilko jį jo paties drabužiais ir išvedė jį nukryžiuoti.
21 Ir jie privertė vieną grįžtantį iš laukų, praeinantį pro šalį, Simoną kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą, nešti jo kryžių.
22 Ir jie nuveda jį į Golgotos vietą, kas išvertus reiškia Kaukolės vieta.
23 Ir jie davė jam gerti vyno, sumaišyto su mira, bet jis jo nepriėmė.
24 Ir nukryžiavę jį, jie pasidalijo jo drabužius, mesdami dėl jų burtus, kas ką imsiąs.
25 Ir buvo trečia valanda, ir jie nukryžiavo jį.
26 Ir viršuje buvo užrašytas jo kaltinimo užrašas: „ŽYDŲ KARALIUS“.
27 Ir su juo jie nukryžiavo du vagis: vieną jo dešinėje, o kitą jo kairėje.
28 Ir išsipildė Raštas, kuris sako: „Ir jis buvo priskaičiuotas prie nusižengėlių“.
29 O praeinantys pro šalį plūdo jį, kraipydami savo galvas ir sakydami: „Tu, kuris sunaikini šventyklą ir pastatai ją per tris dienas,
30 išgelbėk save ir nuženk nuo kryžiaus“.
31 Panašiai ir vyriausieji kunigai tarpusavyje su raštininkais tyčiodamiesi sakė: „Jis gelbėjo kitus; savęs jis negali išgelbėti.
32 Tegul Kristus, Izraelio Karalius, nužengia dabar nuo kryžiaus, kad mes pamatytume ir patikėtume“. Ir tie, kurie buvo su juo nukryžiuoti, plūdo jį.
33 Ir kai atėjo šešta valanda, tamsa apgaubė visą šalį iki devintos valandos.
34 O devintą valandą Jėzus garsiu balsu šaukė, sakydamas: „Eloi, Eloi, lama sabachtani?“, kas išvertus yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“
35 Ir kai kurie iš šalia stovinčiųjų tai išgirdę tarė: „Žiūrėk, jis šaukiasi Elijo“.
36 Ir vienas nubėgęs pripildė kempinę pilną acto, užmovė ją ant nendrės ir davė jam gerti, sakydamas: „Liaukitės; pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo nuimti“.
37 Ir Jėzus sušuko garsiu balsu ir atidavė dvasią.
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios.
39 Ir kai stovėjęs priešais jį šimtininkas pamatė, kad jis taip sušuko ir atidavė dvasią, jis tarė: „Iš tiesų šis žmogus buvo Dievo Sūnus“.
40 Ten buvo ir moterys, bežiūrinčios iš toli; tarp kurių buvo Marija Magdalietė ir Marija – Jokūbo mažesniojo ir Jozės motina, ir Salomė
41 (kurios taip pat, kai jis buvo Galilėjoje, sekė paskui jį ir jam tarnavo); ir daug kitų moterų, kurios atėjo su juo aukštyn į Jeruzalę.
42 Na, o atėjus vakarui, kadangi tai buvo pasiruošimas, tai yra diena prieš sabatą,
43 atėjo Juozapas iš Arimatėjos, garbingas patarėjas, kuris taip pat laukė Dievo karalystės, ir drąsiai nuėjo pas Pilotą, ir maldavo Jėzaus kūno.
44 Ir Pilotas stebėjosi, kad jis jau buvo miręs; ir pasišaukęs šimtininką, jis paklausė jo, ar praėję kiek laiko, kai jis yra miręs.
45 Ir kai jis sužinojo tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46 Ir jis nupirko plonos drobės ir, nuėmęs jį žemėn, įvyniojo į drobę, paguldė jį į kapą, kuris buvo ištašytas iš uolos, ir užritino ant kapo durų akmenį.
47 Ir Marija Magdalietė bei Jozės motina Marija žiūrėjo, kur jis buvo paguldytas.