Mark 1
1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, evangelijos pradžia;
2 kaip yra parašyta pranašuose: „Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tavo kelią pirma tavęs“.
3 Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite Viešpaties kelią, tiesius darykite jo takus“.
4 Jonas krikštijo dykumoje ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.
5 Ir pas jį išėjo visa Judėjos šalis ir tie iš Jeruzalės, ir visi buvo jo krikštijami Jordano upėje, išpažindami savo nuodėmes.
6 O Jonas vilkėjo kupranugario šeriais ir odiniu diržu aplink savo strėnas; ir jis maitinosi skėriais bei laukiniu medumi;
7 ir skelbė, sakydamas: „Po manęs ateina galingesnis už mane, kuriam nesu vertas pasilenkti ir atrišti jo apavo raiščių.
8 Aš iš tikrųjų jus krikštijau vandeniu, bet jis krikštys jus Šventąja DVASIA“.
9 Ir įvyko tomis dienomis, kad atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto ir buvo Jono pakrikštytas Jordane.
10 Ir tuojau lipdamas iš vandens jis pamatė atsivėrusius dangus ir Dvasią, tarsi balandį nusileidžiančią ant jo;
11 ir atėjo balsas iš dangaus, sakantis: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai patenkintas“.
12 Ir tuoj pat Dvasia nuvaro jį į dykumą.
13 Ir jis ten dykumoje buvo keturiasdešimt dienų gundomas Šėtono; ir buvo su laukiniais žvėrimis; ir angelai jam tarnavo.
14 Na, o po to, kai Jonas buvo uždarytas į kalėjimą, Jėzus atėjo į Galilėją skelbdamas Dievo karalystės evangeliją
15 ir sakydamas: „Laikas išsipildė, ir Dievo karalystė yra čia pat; atgailaukite ir tikėkite evangelija“.
16 Na, o eidamas palei Galilėjos jūrą jis pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į jūrą, nes jie buvo žvejai.
17 Ir Jėzus jiems tarė: „Eikite paskui mane, ir aš padarysiu, kad jūs taptumėte žmonių žvejais“.
18 Ir tuoj pat jie paliko savo tinklus bei sekė paskui jį.
19 O nuo ten truputį toliau paėjęs, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, kurie taip pat buvo laive betaisą savo tinklus.
20 Ir jis tuoj pat juos pašaukė; ir jie paliko savo tėvą Zebediejų laive su samdytais tarnais, ir nuėjo paskui jį.
21 Ir jie nuėjo į Kafernaumą; ir iškart, sabato dieną, jis įėjo į sinagogą ir mokė.
22 Ir jie stebėjosi jo mokslu, nes jis juos mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip raštininkai.
23 O jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią; ir jis šaukė,
24 sakydamas: „Palik mus ramybėje! Kas mums darbo su tavimi, Jėzau iš Nazareto? Ar atėjai mūsų sunaikinti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis“.
25 O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“
26 Ir netyroji dvasia, draskydama jį ir šaukdama garsiu balsu, išėjo iš jo.
27 Ir jie visi stebėjosi, kad net klausinėjo tarpusavyje, sakydami: „Kas tai yra? Kas tai per naujas mokslas? Nes jis įsakinėja su valdžia netgi netyroms dvasioms, ir jos klauso jo“.
28 Ir tuoj garsas apie jį pasklido po visą sritį aplink Galilėją.
29 Ir tuojau, išėję iš sinagogos, jie įėjo į Simono ir Andriejaus namus su Jokūbu ir Jonu.
30 Bet Simono žmonos motina gulėjo serganti karštine, ir jie tuojau jam pasakė apie ją.
31 Ir jis atėjo ir paėmė ją už rankos bei ją pakėlė; ir tuoj pat karštinė ją paliko, ir ji patarnavo jiems.
32 O vakare, saulei nusileidus, jie atvedė jam visus ligotus ir tuos, kurie buvo velnių apsėsti.
33 Ir visas miestas buvo susirinkęs prie durų.
34 O jis išgydė daug sergančių įvairiomis ligomis ir išvarė daug velnių; ir neleido velniams kalbėti, nes jie pažinojo jį.
35 Ir ryte, atsikėlęs gerokai prieš aušrą, jis išėjo bei nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.
36 O Simonas ir buvę su juo nusekė paskui jį.
37 Ir jį suradę jie tarė jam: „Visi tavęs ieško“.
38 O jis tarė jiems: „Eikime į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau; nes dėl to aš išėjau“.
39 Ir jis skelbė jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo velnius.
40 Ir pas jį atėjo raupsuotasis, maldaudamas jo ir klaupdamasis prieš jį, ir jam sakydamas: „Jei nori, gali padaryti mane švarų“.
41 Ir Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė savo ranką ir palietė jį, ir sako jam: „Noriu; būk švarus“.
42 Ir jam tik pasakius, raupsai iškart pasitraukė nuo jo, ir jis buvo apvalytas.
43 Ir jis griežtai jį įpareigojo ir nedelsiant jį paleido;
44 ir sako jam: „Žiūrėk, niekam nieko nesakyk; bet eik, pasirodyk kunigui ir aukok už savo apvalymą tai, ką Mozė įsakė, kaip liudijimą jiems“.
45 Bet jis išėjo ir pradėjo labai skelbti ir plačiai tai garsinti, kad Jėzus net nebegalėjo atvirai įeiti į miestą, bet buvo lauke, dykiose vietose; ir jie atėjo pas jį iš visur.