1Ir įvyko tomis dienomis, kad išėjo ciesoriaus Augusto įsakas, jog visas pasaulis būtų surašytas
2(toks surašymas pirmas buvo atliktas kai Kvirinas buvo Sirijos valdytojas).
3Ir visi ėjo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.
4Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos, iš Nazareto miesto, į Judėją, į Dovydo miestą, kuris vadinamas Betliejumi (nes jis buvo iš Dovydo namų ir giminės);
5užsirašyti su Marija, savo sužadėtąja žmona, esančia nėštumo pabaigoje.
6Ir buvo taip, kad jiems ten beesant išsipildė dienos, kai ji turėtų gimdyti.
7Ir ji pagimdė savo pirmagimį sūnų ir suvyniojo jį į vystyklus, ir paguldė jį ėdžiose; nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
8Ir tam pačiam krašte buvo apsistoję piemenys ant lauko, budėdami naktį prie savo kaimenės.
9Ir štai ant jų užėjo Viešpaties angelas, ir Viešpaties šlovė apšvietė juos; ir jie labai išsigando.
10Ir angelas jiems tarė: „Nebijokite, nes štai aš jums atnešu gerą naujieną didžio džiaugsmo, kuris bus visai tautai.
11Nes jums šią dieną Dovydo mieste gimė Gelbėtojas, kuris yra Kristus, Viešpats.
12Ir šis jums bus ženklas: rasite kūdikį, suvyniotą į vystyklus, gulintį ėdžiose“.
13Ir staiga su angelu buvo dangiškosios kariuomenės minia, girianti Dievą ir sakanti:
14„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė, gera valia žmonėms“.
15Ir įvyko, kai angelai pasitraukė nuo jų į dangų, piemenys sakė vienas kitam: „Eime dabar į Betliejų ir pamatykime tai, kas įvyko, ką Viešpats mums davė žinoti“.
16Ir skubiai atėję jie rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, gulintį ėdžiose.
17Ir tai pamatę jie visur paskelbė jiems kalbėtą pasakymą apie šį vaiką.
18Ir visi, kurie tai girdėjo, stebėjosi tuo, ką jiems papasakojo piemenys.
19Bet Marija saugojo visus tuos dalykus ir mąstė apie juos savo širdyje.
20Ir piemenys grįžo šlovindami bei girdami Dievą už viską, ką jie girdėjo ir matė, kaip jiems buvo papasakota.
21Ir užsibaigus aštuonioms dienoms dėl vaiko apipjaustymo, jis buvo pavadintas vardu JĖZUS, kuris buvo taip pavadintas angelo dar prieš jo pradėjimą įsčiose.
22Ir kai užsibaigė jos apsivalymo pagal Mozės įstatymą dienos, jie atnešė jį į Jeruzalę, kad pristatytų jį Viešpačiui
23(kaip yra parašyta Viešpaties įstatyme: „Kiekvienas iš vyriškosios lyties, kuris atveria įsčias, bus vadinamas šventu Viešpačiui“);
24ir kad aukotų auką pagal tai, kas pasakyta Viešpaties įstatyme: „Porą balandžių arba du jaunus karvelius“.
25Ir štai Jeruzalėje buvo žmogus, kurio vardas buvo Simeonas; ir tas žmogus buvo teisus bei dievobaimingas, laukiantis Izraelio paguodos; ir Šventoji DVASIA buvo ant jo.
26Ir jam buvo Šventosios DVASIOS apreikšta, kad jis nematys mirties, kol nepamatys Viešpaties Kristaus.
27Ir jis pagal Dvasią atėjo į šventyklą; ir kai tėvai įnešė vaiką Jėzų, kad jam padarytų pagal įstatymo paprotį,
28jis paėmė jį į savo rankas, palaimino Dievą ir tarė:
29„Dabar, Viešpatie, pagal savo žodį tu leidi savo tarnui išeiti ramybėje;
30nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31kurį paruošei visų tautų akivaizdoje;
32šviesą pagonims apšviesti ir šlovę tavo tautos Izraelio“.
33Ir Juozapas bei jo motina stebėjosi tuo, kas buvo kalbama apie jį.
34Ir Simeonas juos palaimino ir tarė Marijai, jo motinai: „Štai, šis vaikas yra pastatytas daugelio kritimui ir atsikėlimui Izraelyje; ir ženklui, kuriam bus prieštaraujama
35(taip, kalavijas taip pat perdurs ir tavo sielą); kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
36Ir buvo tokia Ona, pranašė, Fanuelio duktė iš Asero genties; ji buvo labai sena ir nuo savo mergystės išgyveno su vyru septynis metus;
37ir apie aštuoniasdešimt keturis metus ji buvo našlė, kuri neišėjo iš šventyklos, bet tarnavo Dievui pasninkais ir maldomis naktį ir dieną.
38Ir įėjusi tuo pačiu metu, ji taip pat dėkojo Viešpačiui ir kalbėjo apie jį visiems, kurie laukė atpirkimo Jeruzalėje.
39Ir visa atlikę pagal Viešpaties įstatymą jie sugrįžo į Galilėją, į savąjį miestą Nazaretą.
40Ir vaikas augo bei stiprėjo dvasioje, pripildytas išminties; ir Dievo malonė buvo ant jo.
41Na, o jo tėvai kiekvienais metais per Perėjimo šventę eidavo į Jeruzalę.
42Ir kai jis buvo dvylikos metų, pagal šventės paprotį jie nuėjo aukštyn į Jeruzalę.
43Ir kai jie išpildė dienas, jiems grįžtant vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje; o Juozapas ir jo motina apie tai nežinojo.
44Bet jie, manydami jį esant būryje, nuėjo dienos kelią; ir jie ieškojo jo tarp savo giminaičių ir pažįstamų.
45Ir jiems jo neradus, jie sukosi atgal į Jeruzalę, jo ieškodami.
46Ir įvyko, kad po trijų dienų jie rado jį šventykloje, sėdintį mokytojų viduryje jų besiklausantį ir juos beklausinėjantį.
47Ir visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo supratimu ir atsakymais.
48Ir kai jie pamatė jį, jie nustebo; ir jo motina jam tarė: „Sūnau, kodėl taip su mumis pasielgei? Štai tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome tavęs“.
49O jis jiems tarė: „Kaipgi yra, kad manęs ieškojote? Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“
50Ir jie nesuprato to pasakymo, kurį jis jiems kalbėjo.
51Ir jis ėjo su jais žemyn ir atėjo į Nazaretą, ir buvo jiems klusnus; bet jo motina visus šituos pasakymus saugojo savo širdyje.
52Ir Jėzus augo išmintimi bei ūgiu ir palankumu pas Dievą ir žmogų.