Bible

1 Ir įvyko tomis dienomis, kad išėjo ciesoriaus Augusto įsakas, jog visas pasaulis būtų surašytas 2 (toks surašymas pirmas buvo atliktas kai Kvirinas buvo Sirijos valdytojas). 3 Ir visi ėjo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. 4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos, iš Nazareto miesto, į Judėją, į Dovydo miestą, kuris vadinamas Betliejumi (nes jis buvo iš Dovydo namų ir giminės); 5 užsirašyti su Marija, savo sužadėtąja žmona, esančia nėštumo pabaigoje. 6 Ir buvo taip, kad jiems ten beesant išsipildė dienos, kai ji turėtų gimdyti. 7 Ir ji pagimdė savo pirmagimį sūnų ir suvyniojo jį į vystyklus, ir paguldė jį ėdžiose; nes jiems nebuvo vietos užeigoje. 8 Ir tam pačiam krašte buvo apsistoję piemenys ant lauko, budėdami naktį prie savo kaimenės. 9 Ir štai ant jų užėjo Viešpaties angelas, ir Viešpaties šlovė apšvietė juos; ir jie labai išsigando. 10 Ir angelas jiems tarė: „Nebijokite, nes štai aš jums atnešu gerą naujieną didžio džiaugsmo, kuris bus visai tautai. 11 Nes jums šią dieną Dovydo mieste gimė Gelbėtojas, kuris yra Kristus, Viešpats. 12 Ir šis jums bus ženklas: rasite kūdikį, suvyniotą į vystyklus, gulintį ėdžiose“. 13 Ir staiga su angelu buvo dangiškosios kariuomenės minia, girianti Dievą ir sakanti: 14 „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė, gera valia žmonėms“. 15 Ir įvyko, kai angelai pasitraukė nuo jų į dangų, piemenys sakė vienas kitam: „Eime dabar į Betliejų ir pamatykime tai, kas įvyko, ką Viešpats mums davė žinoti“. 16 Ir skubiai atėję jie rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, gulintį ėdžiose. 17 Ir tai pamatę jie visur paskelbė jiems kalbėtą pasakymą apie šį vaiką. 18 Ir visi, kurie tai girdėjo, stebėjosi tuo, ką jiems papasakojo piemenys. 19 Bet Marija saugojo visus tuos dalykus ir mąstė apie juos savo širdyje. 20 Ir piemenys grįžo šlovindami bei girdami Dievą už viską, ką jie girdėjo ir matė, kaip jiems buvo papasakota. 21 Ir užsibaigus aštuonioms dienoms dėl vaiko apipjaustymo, jis buvo pavadintas vardu JĖZUS, kuris buvo taip pavadintas angelo dar prieš jo pradėjimą įsčiose. 22 Ir kai užsibaigė jos apsivalymo pagal Mozės įstatymą dienos, jie atnešė jį į Jeruzalę, kad pristatytų jį Viešpačiui 23 (kaip yra parašyta Viešpaties įstatyme: „Kiekvienas iš vyriškosios lyties, kuris atveria įsčias, bus vadinamas šventu Viešpačiui“); 24 ir kad aukotų auką pagal tai, kas pasakyta Viešpaties įstatyme: „Porą balandžių arba du jaunus karvelius“. 25 Ir štai Jeruzalėje buvo žmogus, kurio vardas buvo Simeonas; ir tas žmogus buvo teisus bei dievobaimingas, laukiantis Izraelio paguodos; ir Šventoji DVASIA buvo ant jo. 26 Ir jam buvo Šventosios DVASIOS apreikšta, kad jis nematys mirties, kol nepamatys Viešpaties Kristaus. 27 Ir jis pagal Dvasią atėjo į šventyklą; ir kai tėvai įnešė vaiką Jėzų, kad jam padarytų pagal įstatymo paprotį, 28 jis paėmė jį į savo rankas, palaimino Dievą ir tarė: 29 „Dabar, Viešpatie, pagal savo žodį tu leidi savo tarnui išeiti ramybėje; 30 nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, 31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje; 32 šviesą pagonims apšviesti ir šlovę tavo tautos Izraelio“. 33 Ir Juozapas bei jo motina stebėjosi tuo, kas buvo kalbama apie jį. 34 Ir Simeonas juos palaimino ir tarė Marijai, jo motinai: „Štai, šis vaikas yra pastatytas daugelio kritimui ir atsikėlimui Izraelyje; ir ženklui, kuriam bus prieštaraujama 35 (taip, kalavijas taip pat perdurs ir tavo sielą); kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“. 36 Ir buvo tokia Ona, pranašė, Fanuelio duktė iš Asero genties; ji buvo labai sena ir nuo savo mergystės išgyveno su vyru septynis metus; 37 ir apie aštuoniasdešimt keturis metus ji buvo našlė, kuri neišėjo iš šventyklos, bet tarnavo Dievui pasninkais ir maldomis naktį ir dieną. 38 Ir įėjusi tuo pačiu metu, ji taip pat dėkojo Viešpačiui ir kalbėjo apie jį visiems, kurie laukė atpirkimo Jeruzalėje. 39 Ir visa atlikę pagal Viešpaties įstatymą jie sugrįžo į Galilėją, į savąjį miestą Nazaretą. 40 Ir vaikas augo bei stiprėjo dvasioje, pripildytas išminties; ir Dievo malonė buvo ant jo. 41 Na, o jo tėvai kiekvienais metais per Perėjimo šventę eidavo į Jeruzalę. 42 Ir kai jis buvo dvylikos metų, pagal šventės paprotį jie nuėjo aukštyn į Jeruzalę. 43 Ir kai jie išpildė dienas, jiems grįžtant vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje; o Juozapas ir jo motina apie tai nežinojo. 44 Bet jie, manydami jį esant būryje, nuėjo dienos kelią; ir jie ieškojo jo tarp savo giminaičių ir pažįstamų. 45 Ir jiems jo neradus, jie sukosi atgal į Jeruzalę, jo ieškodami. 46 Ir įvyko, kad po trijų dienų jie rado jį šventykloje, sėdintį mokytojų viduryje jų besiklausantį ir juos beklausinėjantį. 47 Ir visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo supratimu ir atsakymais. 48 Ir kai jie pamatė jį, jie nustebo; ir jo motina jam tarė: „Sūnau, kodėl taip su mumis pasielgei? Štai tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome tavęs“. 49 O jis jiems tarė: „Kaipgi yra, kad manęs ieškojote? Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ 50 Ir jie nesuprato to pasakymo, kurį jis jiems kalbėjo. 51 Ir jis ėjo su jais žemyn ir atėjo į Nazaretą, ir buvo jiems klusnus; bet jo motina visus šituos pasakymus saugojo savo širdyje. 52 Ir Jėzus augo išmintimi bei ūgiu ir palankumu pas Dievą ir žmogų.