Judges 3
1 Na, o šitos yra tautos, kurias VIEŠPATS paliko, kad jomis išmėgintų Izraelį, tai yra visus iš Izraelio, kurie nebuvo pažinę jokių Kanaano karų;
2 tik tam, kad Izraelio vaikų kartos žinotų, kad pamokytų juos kariauti, bent tuos, kurie anksčiau nieko apie tai nežinojo:
3 penki filistinų viešpačiai, visi kanaaniečiai, sidoniečiai ir hivai, gyvenantys Libano kalne nuo Baal-Hermono kalno iki Hamato įėjimo.
4 Ir jie buvo tam, kad jais išmėgintų Izraelį, kad sužinotų, ar jie klausys VIEŠPATIES įsakymų, kuriuos jis įsakė jų tėvams per Mozės ranką.
5 Ir Izraelio vaikai gyveno tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių;
6 ir jie ėmė jų dukteris, kad būtų jų žmonomis, o savo dukteris davė jų sūnums ir tarnavo jų dievams.
7 Ir Izraelio vaikai darė pikta VIEŠPATIES akyse, pamiršo VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir tarnavo Baalams ir giraitėms.
8 Todėl VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš Izraelį, ir jis juos pardavė į Mesopotamijos karaliaus Kušan-Rišataimo rankas; ir Izraelio vaikai tarnavo Kušan-Rišataimui aštuonerius metus.
9 O kai Izraelio vaikai šaukėsi VIEŠPATIES, VIEŠPATS prikėlė Izraelio vaikams gelbėtoją, kuris juos išgelbėjo – jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnų Otnielį.
10 Ir VIEŠPATIES Dvasia nužengė ant jo, ir jis teisė Izraelį, ir išėjo į karą; ir VIEŠPATS atidavė į jo ranką Mesopotamijos karalių Kušan-Rišataimą; ir jo ranka nugalėjo Kušan-Rišataimą.
11 Ir šalis keturiasdešimt metų ilsėjosi. Ir Kenazo sūnus Otnielis mirė.
12 Ir Izraelio vaikai vėl darė pikta VIEŠPATIES akyse; ir VIEŠPATS sustiprino Moabo karalių Egloną prieš Izraelį, nes jie darė pikta VIEŠPATIES akyse.
13 Ir jis surinko pas save Amono bei Amaleko vaikus ir nuėjęs sumušė Izraelį ir pasisavino Palmių miestą.
14 Taip Izraelio vaikai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų.
15 Bet kai Izraelio vaikai šaukėsi VIEŠPATIES, VIEŠPATS jiems prikėlė gelbėtoją, Geros sūnų Ehudą, benjaminą, kairiarankį vyrą; ir Izraelio vaikai nusiuntė per jį dovaną Moabo karaliui Eglonui.
16 Bet Ehudas pasidarė uolekties ilgio dviašmenį durklą; ir užsijuosė jį po savo drabužiais ant dešiniosios šlaunies.
17 Ir jis atnešė dovaną Moabo karaliui Eglonui; o Eglonas buvo labai nutukęs vyras.
18 Ir kai jis buvo baigęs teikti dovaną, paleido žmones, nešusius dovaną.
19 Bet jis pats sugrįžo nuo karjerų, esančių prie Gilgalo, ir tarė: „Turiu slaptą pavedimą tau, o karaliau“; šis tarė: „Tylėk“. Ir išėjo nuo jo visi, kurie prie jo stovėjo.
20 Ir Ehudas atėjo pas jį; o šis sėdėjo vasaros kambaryje, kurį turėjo sau vienam. Ir Ehudas tarė: „Turiu tau žinią nuo Dievo“. Ir jis atsikėlė nuo kėdės.
21 O Ehudas ištiesė savo kairiąją ranką, paėmė durklą nuo savo dešiniosios šlaunies ir įsmeigė jį į jo pilvą;
22 taip pat ir rankena įlindo paskui ašmenis; ir taukai užsidarė ant ašmenų taip, kad jis negalėjo ištraukti durklo iš jo pilvo; ir nešvarumai išėjo.
23 Tada Ehudas išėjo per prieangį ir uždarė kambario duris už savęs, ir užrakino jas.
24 Jam išėjus, atėjo jo tarnai; ir pamatę, kad štai kambario durys buvo užrakintos, jie tarė: „Tikrai jis apdengė savo kojas savo vasaros kambaryje“.
25 Ir jie laukė, kol gėdijosi; o štai jis neatidarė kambario durų; todėl paėmę raktą jie atrakino jas; ir štai jų viešpats buvo nugriuvęs ant žemės negyvas.
26 O Ehudas pabėgo, kol jie delsė, ir praėjo anapus karjerų, ir pabėgo į Seyrą.
27 Ir įvyko, kad atėjęs jis pūtė trimitą Efraimo kalne, ir Izraelio vaikai leidosi su juo nuo kalno, o jis pirma jų.
28 Ir jis jiems tarė: „Sekite paskui mane; nes VIEŠPATS atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabiečius“. Ir jie leidosi paskui jį ir paėmė Jordano brastas link Moabo, ir niekam neleido pereiti.
29 Ir tuo metu jie išžudė iš Moabo apie dešimt tūkstančių vyrų, visus smarkius ir narsius vyrus; ir nei vienas nepabėgo.
30 Taip tą dieną Moabas buvo pavergtas po Izraelio ranka. Ir šalis ilėjosi aštuoniasdešimt metų.
31 O po jo buvo Anato sūnus Šamgaras, kuris užmušė iš filistinų šešis šimtus vyrų jaučių badikliu; jis irgi išgelbėjo Izraelį.