1Na, o po Jozuės mirties įvyko, kad Izraelio vaikai klausė VIEŠPATIES, sakydami: „Kas mums pirmas eis aukštyn prieš kanaaniečius kovoti prieš juos?“
2Ir VIEŠPATS tarė: „Juda eis aukštyn; štai aš atidaviau šalį į jo ranką“.
3Ir Juda sakė savo broliui Simeonui: „Eik aukštyn su manimi į mano burtą, kad mes kovotume prieš kanaaniečius; ir aš taip pat eisiu su tavimi į tavo burtą“. Taigi Simeonas nuėjo su juo.
4Ir Juda ėjo aukštyn; ir VIEŠPATS atidavė į jų ranką kanaaniečius ir perizus; ir jie išžudė iš jų Bezeke dešimt tūkstančių vyrų.
5Ir Bezeke jie rado Adoni-Bezeką; ir jie kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.
6Bet Adoni-Bezekas pabėgo; ir jie vijosi jį, sugavo jį ir nukapojo jam rankų nykščius bei kojų nykščius.
7Ir Adoni-Bezekas tarė: „Septyniasdešimt karalių su nukapotais jų rankų nykščiais bei jų kojų nykščiais rinkdavosi po mano stalu sau maisto; kaip aš padariau, taip Dievas man atlygino“. Ir jie nuvedė jį į Jeruzalę, ir ten jis mirė.
8Na, o Judos vaikai kariavo prieš Jeruzalę ir paėmė ją, ir iškirto ją kalavijo ašmenimis, o miestą padegė.
9O paskui Judos vaikai ėjo žemyn kariauti prieš kanaaniečius, gyvenančius kalne, pietuose ir slėnyje.
10Ir Juda ėjo prieš kanaaniečius, gyvenančius Hebrone (na, o Hebrono vardas anksčiau buvo Kirjat-Arba); ir jie sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają.
11O iš ten jis ėjo prieš Debyro gyventojus; o Debyro vardas anksčiau buvo Kirjat-Seferas;
12ir Kalebas sakė: „Kas sumuš Kirjat-Seferą ir jį paims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas“.
13Ir jį paėmė Otnielis, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus; ir jis jam davė savo dukterį Achsą į žmonas.
14Ir įvyko, kad atėjusi pas jį ji paskatino jį prašyti jos tėvo lauko; ir ji nulipo nuo savo asilo; ir Kalebas jai tarė: „Ko nori?“
15Ir ji jam tarė: „Duok man palaiminimą; nes tu man davei pietų šalį; duok man ir vandens šaltinius“. Ir Kalebas jai davė aukštutinius šaltinius ir žemutinius šaltinius.
16Ir Mozės uošvio kenito vaikai ėjo aukštyn iš Palmių miesto su Judos vaikais į Judos dykumą, esančią Arado pietuose; ir jie nuėjo ir apsigyveno tautos tarpe.
17Ir Juda nuėjo su savo broliu Simeonu, ir jie sumušė kanaaniečius, gyvenančius Cefate, ir jį visiškai sunaikino. Ir tas miestas buvo pavadintas vardu Horma.
18Taip pat Juda paėmė Gazą su jos ribomis, Aškeloną su jo ribomis ir Ekroną su jo ribomis.
19Ir VIEŠPATS buvo su Juda; ir jis išvarė kalno gyventojus; bet negalėjo išvaryti slėnio gyventojų, nes jie turėjo geležinių vežimų.
20Ir jie davė Kalebui Hebroną, kaip Mozė sakė; ir iš ten jis išvarė tris Anako sūnus.
21O Benjamino vaikai neišvarė jebusiečių, gyvenančių Jeruzalėje; bet jebusiečiai gyvena su Benjamino vaikais Jeruzalėje iki šios dienos.
22Ir Juozapo namai taip pat ėjo aukštyn prieš Bet-Elį; o VIEŠPATS buvo su jais.
23Ir Juozapo namai siuntė Bet-Elio išžvalgyti (na, o to miesto vardas anksčiau buvo Lūzas).
24Ir šnipai, pamatę žmogų, išeinantį iš miesto, tarė jam: „Parodyk mums, meldžiame tave, įėjimą į miestą, o mes tau parodysime gailestingumą“.
25O kai jis jiems parodė įėjimą į miestą, jie iškirto miestą kalavijo ašmenimis; bet tą žmogų ir visą jo šeimą paleido.
26Ir tas žmogus nuėjo į hetitų šalį, pastatė miestą ir praminė jį vardu Lūzas; tas yra jo vardas iki šios dienos.
27Taip pat ir Manasas neišvarė gyventojų Bet-Šeano ir jo miestelių, nei Taanacho ir jo miestelių, nei Doro ir jo miestelių gyventojų, nei Ibleamo ir jo miestelių gyventojų, nei Megido ir jo miestelių gyventojų; bet kanaaniečiai norėjo gyventi toje šalyje.
28Ir įvyko, kai Izraelis buvo stiprus, jis uždėjo kanaaniečiams duoklę, bet visiškai jų neišvarė.
29Nei Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenusių Gezeryje; bet kanaaniečiai gyveno tarp jų Gezeryje.
30Taip pat Zebulonas neišvarė nei Kitrono gyventojų, nei Nahalolo gyventojų; bet kanaaniečiai gyveno tarp jų ir tapo duoklės mokėtojais.
31Taip pat Ašeras neišvarė nei Ako gyventojų, nei Sidono, nei Ahlabo, nei Achzibo, nei Helbos, nei Afiko, nei Rehobo gyventojų;
32bet ašerai gyveno tarp kanaaniečių, šalies gyventojų; nes jie neišvarė jų.
33Taip pat Naftalis neišvarė nei Bet-Šemešo gyventojų, nei Bet-Anato gyventojų; bet jis gyveno tarp kanaaniečių, šalies gyventojų; tačiau Bet-Šemešo ir Bet-Anato gyventojai jiems tapo duoklės mokėtojais.
34O amoritai spaudė Dano vaikus į kalną; nes jie neleido jiems nusileisti į slėnį;
35bet amoritai norėjo gyventi Hereso kalne Ajalone ir Šaalbime; tačiau Juozapo namų ranka nugalėjo taip, kad jie tapo duoklės mokėtojais.
36O amoritų riba buvo nuo pakilimo į Akrabimą, nuo uolos aukštyn.