Joshua 11
1 Ir įvyko, kai visa tauta buvo visiškai perėjusi per Jordaną, VIEŠPATS kalbėjo Jozuei, sakydamas:
2 „Pasiimkite iš tautos dvylika vyrų, iš kiekvienos genties po vyrą,
3 ir jiems įsakykite, sakydami: ‘Pasiimkite iš čia, iš Jordano vidurio, iš tos vietos, kur tvirtai stovėjo kunigų kojos, dvylika akmenų ir juos perneškite su savimi, ir juos palikite nakvynės vietoje, kur šiąnakt nakvosite’“.
4 Tada Jozuė pašaukė dvylika vyrų, kuriuos buvo paruošęs iš Izraelio vaikų, iš kiekvienos genties po vyrą;
5 ir Jozuė jiems tarė: „Nueikite VIEŠPATIES, jūsų Dievo, skrynios priešakin, į Jordano vidurį, ir užsikelkite kiekvienas iš jūsų po akmenį ant peties pagal Izraelio vaikų genčių skaičių;
6 kad tai būtų ženklas tarp jūsų, kad, kai ateinančiais laikais jūsų vaikai paklaus savo tėvų, sakydami: ‘Ką norite pasakyti šitais akmenimis?’,
7 tuomet atsakysite jiems, kad Jordano vandenys buvo atkirsti priešais VIEŠPATIES Sandoros skrynią; jai pereinant per Jordaną buvo atkirsti Jordano vandenys; o šitie akmenys bus Izraelio vaikams atminimas per amžius“.
8 Ir Izraelio vaikai padarė taip, kaip Jozuė įsakė, ir iškėlė dvylika akmenų iš Jordano vidurio, kaip VIEŠPATS kalbėjo Jozuei, pagal Izraelio vaikų genčių skaičių, ir pernešė juos su savimi į jų nakvynės vietą, ir ten juos padėjo.
9 O Jozuė pastatė dvylika akmenų Jordano viduryje, toje vietoje, kur stovėjo kojos kunigų, nešusių Sandoros skrynią; ir jie ten yra iki šios dienos.
10 Nes kunigai, nešantys skrynią, stovėjo Jordano viduryje, kol viskas buvo užbaigta, ką VIEŠPATS Jozuei įsakė kalbėti tautai, pagal visa tai, ką Mozė įsakė Jozuei; ir tauta pasiskubino ir perėjo.
11 Ir įvyko, kai visa tauta buvo visiškai perėjusi, tuomet perėjo VIEŠPATIES skrynia ir kunigai tautos akivaizdoje.
12 O Rubeno vaikai, Gado vaikai ir pusė Manaso genties, apsiginklavę perėjo Izraelio vaikų priešakyje, kaip Mozė jiems kalbėjo;
13 apie keturiasdešimt tūkstančių, pasiruošusių karui, perėjo VIEŠPATIES akivaizdoje mūšiui į Jericho lygumas.
14 Tą dieną VIEŠPATS išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse; ir jie bijojo jo, kaip bijojo Mozės, per visas jo gyvenimo dienas.
15 Ir VIEŠPATS kalbėjo Jozuei, sakydamas:
16 „Įsakyk kunigams, nešantiems Liudijimo skrynią, kad jie išliptų iš Jordano“.
17 Taigi Jozuė įsakė kunigams, sakydamas: „Išlipkite iš Jordano“.
18 Ir įvyko, kad kunigams, nešantiems VIEŠPATIES Sandoros skrynią, išlipus iš Jordano vidurio, ir kunigų kojų padams išsikėlus į sausumą, Jordano vandenys sugrįžo į savo vietą ir liejosi, kaip anksčiau, per visus savo krantus.
19 O tauta išlipo iš Jordano pirmojo mėnesio dešimtąją dieną ir stovyklavo Gilgale, Jericho rytinėje riboje.
20 O tuos dvylika akmenų, kuriuos jie paėmė iš Jordano, Jozuė pastatė Gilgale.
21 Ir jis kalbėjo Izraelio vaikams, sakydamas: „Kai ateinančiais laikais jūsų vaikai paklaus savo tėvų, sakydami: ‘Ką reiškia šitie akmenys?’,
22 tuomet duokite savo vaikams žinoti, sakydami: ‘Sausuma Izraelis perėjo per šitą Jordaną’.
23 Nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, išdžiovino Jordano vandenis jūsų priešakyje, kol perėjote, kaip VIEŠPATS, jūsų Dievas, padarė Raudonajai jūrai, kurią jis išdžiovino mūsų priešakyje, kol perėjome;
24 kad visos žemės tautos žinotų VIEŠPATIES ranką, jog ji yra galinga; kad jūs amžinai bijotumėte VIEŠPATIES, savo Dievo“.