Job 1
1 Uco šalyje buvo vyras, kurio vardas buvo Jobas; tas vyras buvo tobulas ir tiesus, bijantis Dievo ir vengiantis pikto.
2 Ir jam gimė septyni sūnūs ir trys dukterys.
3 Jo turtas taipogi buvo: septyni tūkstančiai avių, trys tūkstančiai kupranugarių, penki šimtai jaučių jungų, penki šimtai asilių ir labai didelė šeimyna; taip, kad šis vyras buvo didingiausias iš visų rytų žmonių.
4 Jo sūnūs nuėję puotaudavo savo namuose, kiekvienas savo dieną; ir pasiuntę pasikviesdavo savo tris seseris, kad valgytų ir gertų su jais.
5 Ir buvo, kad jų puotavimo dienoms pasibaigus, Jobas nusiųsdavo ir juos pašvęsdavo, ir anksti rytą atsikėlęs aukodavo deginamąsias aukas pagal jų visų skaičių; nes Jobas sakė: „Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse“. Taip Jobas nuolat darydavo.
6 Na, o buvo diena, kai Dievo sūnūs atėjo prisistatyti VIEŠPATIES akivaizdon, atėjo ir Šėtonas tarp jų.
7 Ir VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Iš kur ateini?“ Tada Šėtonas atsakė VIEŠPAČIUI ir tarė: „Iš vaikščiojimo ten ir atgal po žemę ir iš vaikštinėjimo po ją“.
8 O VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Ar įsižiūrėjai į mano tarną Jobą, kad žemėje nėra nei vieno jam lygaus, tobulo ir tiesaus vyro, bijančio Dievo ir vengiančio pikta?“
9 Tada Šėtonas atsakė VIEŠPATIE ir tarė: „Argi už nieką Jobas bijo Dievo?
10 Argi tu nepadarei tvoros aplink jį ir aplink jo namus, ir aplink viską, ką jis turi, iš visų pusių? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo turtas pagausėjo šalyje.
11 Bet dabar ištiesk savo ranką ir paliesk viską, ką jis turi, ir jis keiks tave tau į akis“.
12 Ir VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Štai viskas, ką jis turi, tavo valdžioje; tik į jį patį neištiesk savo rankos“. Taigi Šėtonas nuėjo iš VIEŠPATIES akivaizdos.
13 Ir buvo diena, kai jo sūnūs ir jo dukterys valgė ir gėrė vyną jų vyriausiojo brolio namuose;
14 ir pasiuntinys atėjo pas Jobą ir tarė: „Jaučiams ariant ir asilams besiganant šalia jų,
15 užpuolė ant jų šebiečiai ir juos atėmė; taip, tarnus užmušė kalavijo ašmenimis; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.
16 Jam tebekalbant, atėjo dar kitas ir tarė: „Dievo ugnis puolė iš dangaus, sudegino avis, tarnus ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.
17 Jam tebekalbant, atėjo dar kitas ir tarė: „Chaldėjai, pasiskirstę į tris būrius, puolė kupranugarius ir juos išvedė, taip, o tarnus užmušė kalavijo ašmenimis; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.
18 Jam tebekalbant, atėjo dar kitas ir tarė: „Tavo sūnūs ir tavo dukterys valgė ir gėrė vyną jų vyriausiojo brolio namuose;
19 o štai atėjo smarkus vėjas iš dykumos ir smogė į keturis namo kampus, ir tas užgriuvo ant jaunuolių, ir jie numirė; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.
20 Tada Jobas atsikėlęs perplėšė savo mantiją, nusiskuto galvą ir parpuolęs ant žemės garbino
21 ir tarė: „Nuogas išėjau iš savo motinos įsčių ir nuogas ten sugrįšiu; VIEŠPATS davė ir VIEŠPATS atėmė; tebūna palaimintas VIEŠPATIES vardas“.
22 Visame tame Jobas nenusidėjo nei kvailai neapkaltino Dievo.