Jeremiah 48
1 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, prieš Moabą: „Vargas Nebojui! Nes jis apiplėštas; Kirjataimas sugėdintas ir paimtas; Misgabas sugėdintas ir sunerimęs.
2 Nebebus Moabo gyriaus; Hešbone sumanė prieš jį pikta: ‘Ateikite ir iškirskime jį, kad jis nebebūtų tauta’; ir tu, Madmena, būsi nukirsta; kalavijas seks tau įkandin.
3 Šauksmo balsas bus iš Horonaimo, apiplėšimas ir didelis sunaikinimas.
4 Moabas sunaikintas; girdisi jo mažylių verksmas.
5 Nes Luhito pakilime kils nepaliaujamas verksmas; nes Horonaimo nusileidime priešai girdėjo naikinimo šauksmą.
6 Bėkite, gelbėkite savo gyvybes, ir būkite kaip viržis dykumoje.
7 Kadangi pasitikėjai savo darbais ir savo lobiais, tai ir tu būsi paimtas; ir Kemošas išeis į nelaisvę kartu su savo kunigais ir kunigaikščiais.
8 Ir plėšikas užeis ant kiekvieno miesto, ir joks miestas neišsigelbės; taipogi pražus slėnis ir bus sunaikinta lyguma, – kaip pasakė VIEŠPATS.
9 – Duokite Moabui sparnus, kad jis skristų ir pabėgtų; nes jo miestai bus ištuštėję, nebus juose gyventojų.
10 Tebūna prakeiktas tas, kuris melagingai dirba VIEŠPATIES darbą, ir tebūna prakeiktas tas, kuris sulaiko savo kalaviją nuo kraujo.
11 Moabas nuo pat savo jaunystės buvo ramybėje, įsitaisęs ant savo nuosėdų, ir nebuvo perpilamas iš indo į indą nei nėra ėjęs į nelaisvę; todėl jame išliko jo skonis, ir jo kvapas nepasikeitė.
12 Todėl štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai aš siųsiu pas jį klajūnų, kurie privers jį klajoti, ištuštins jo indus ir sudaužys jų butelius.
13 Ir Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijosi Bet-Elio – jų pasitikėjimo.
14 Kaipgi jūs sakote: ‘Mes galiūnai ir stipruoliai karui’?
15 Moabas apiplėštas ir išėjęs aukštyn iš savo miestų, o jo rinktiniai jaunuoliai nuėję žemyn į paskerdimą, – sako Karalius, kurio vardas yra kariuomenių VIEŠPATS.
16 – Artėja Moabo nelaimė, ir jo bėda greitai atskuba.
17 Visi, esantys aplink jį, apraudokite jį; ir jūs visi, žinantys jo vardą, sakykite: ‘Kaip sulūžo stiprioji lazda, gražioji rykštė!’
18 Nulipk žemyn iš savo šlovės ir sėskis į troškulį, dukra, Dibono gyventoja; nes Moabo plėšikas užeis ant tavęs ir sunaikins tavo tvirtoves.
19 Atsistok palei kelią ir pamatyk, o Aroerio gyventojau; klausk bėgantįjį ir ištrūkusįjį ir sakyk: ‘Kas atsitiko?’
20 Moabas sugėdintas; nes jis sutriuškintas; kaukite ir šaukite, praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas,
21 ir teismas atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,
22 Dibonui, Nebojui, Bet-Diblataimui,
23 Kirjataimui, Bet-Gamului, Bet-Meonui,
24 Kerijotui, Bocrai ir visiems Moabo šalies miestams, tolimiems ir artimiems.
25 Nukirstas Moabo ragas ir jo ranka sulaužyta, – sako VIEŠPATS.
26 – Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš VIEŠPATĮ; Moabas taipogi voliosis savo vėmaluose ir taip pat jis bus pajuoka.
27 Nes argi Izraelis tau nebuvo pajuoka? Argi jis buvo užtiktas tarp vagių? Nes nuo tada, kai apie jį kalbėjai, tu šokinėjai iš džiaugsmo.
28 O Moabo gyventojai, palikite miestus ir gyvenkite uoloje, ir būkite kaip karvelis, kuris susisuka lizdą olos angos šonuose.
29 Mes girdėjome apie Moabo išdidumą (jis be galo išdidus), apie jo puikybę, pasipūtimą, išdidumą ir jo širdies pasididžiavimą.
30 Aš žinau jo rūstybę, – sako VIEŠPATS; – bet taip nebus; jo melai taip neįvykdys.
31 Todėl aš kauksiu dėl Moabo, šauksiu dėl viso Moabo; mano širdis gedės dėl Kir-Hereso žmonių.
32 Aš verksiu dėl tavęs, o Sibmos vynmedi, Jazero verksmu; tavo sodinukai nusidriekė už jūros, jie pasiekė Jazero jūrą; plėšikas užpuolė tavo vasaros vaisius ir tavo vynuogių derlių.
33 Džiaugsmas ir linksmybė atimti iš našaus lauko ir iš Moabo šalies; ir pašalinau vyną iš spaustuvų; niekas nebemindys su šūksniais; jų šūksniai nebebus šūksniai.
34 Nuo Hešbono šauksmo iki Elealės ir iki Jahaco jie ištarė savo balsą, nuo Coaro iki Horonaimo, kaip trijų metų telyčia; nes ir Nimrimo vandenys bus ištuštėję.
35 Be to, aš padarysiu, – sako VIEŠPATS, – kad Moabe nebeliks aukojančiųjų aukštumose ir deginančiųjų smilkalus savo dievams.
36 Todėl mano širdis skambės kaip dūdelė dėl Moabo, ir mano širdis skambės kaip dūdelė dėl Kir-Hereso žmonių; nes pražuvo jo įgyti turtai.
37 Nes kiekviena galva bus nuplikusi ir kiekviena barzda apkirpta; visos rankos bus suraižytos, ir ant strėnų ašutinė.
38 Ant visų Moabo stogų ir jo gatvėse bus visuotinė rauda; nes aš sudaužiau Moabą kaip indą, kuris niekam nepatinka, – sako VIEŠPATS.
39 – Jie kauks, sakydami: ‘Kaip jis sugriautas! Kaip Moabas susigėdęs atsuko nugarą!’ Taip Moabas bus pajuoka ir nerimas visiems jo aplinkiniams.
40 Nes taip sako VIEŠPATS: Štai jis skris kaip erelis ir išskės savo sparnus virš Moabo.
41 Keriotas paimtas ir tvirtovės užkluptos, ir galiūnų širdys Moabe tą dieną bus kaip širdis moters jos skausmuose.
42 Ir Moabas bus sunaikintas, kad nebūtų tauta, nes jis aukštinosi prieš VIEŠPATĮ.
43 Išgąstis, duobė ir spąstai bus tau, Moabo gyventojau, – sako VIEŠPATS.
44 – Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę; o kas išlips iš duobės, bus spąstais sugautas; nes aš atvesiu ant jo, ant Moabo, jų aplankymo metus, – sako VIEŠPATS.
45 – Bėgantys sustojo po Hešbono šešėliu dėl smurto; bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono tarpo ir praris Moabo šoną ir triukšmadarių galvos vainiką.
46 Vargas tebūna tau, Moabai! Pražuvo Kemošo tauta; nes tavo sūnūs paimti nelaisvėn ir tavo dukterys į nelaisvę.
47 Tačiau aš sugrąžinsiu Moabo nelaisvę paskutinėmis dienomis“, – sako VIEŠPATS. Iki čia yra Moabo teismas.