Bible

1 Žodis, kuris atėjo Jeremijui apie visus žydus, gyvenančius Egipto šalyje, kurie gyvena Migdole, Tachpanchese, Nofe ir Patroso šalyje, sakydamas: 2 „Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Jūs esate matę visą nelaimę, kurią užvedžiau ant Jeruzalės ir ant visų Judos miestų; ir štai šią dieną jie yra ištuštėję, ir niekas juose nebegyvena 3 dėl jų nedorybės, kurią jie darė, kad kurstytų mano pyktį, eidami smilkyti ir tarnauti kitiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jūs, nei jūsų tėvai. 4 Nors aš siunčiau pas jus visus savo tarnus pranašus, anksti atsikeldamas ir juos siųsdamas, sakydamas: ‘Oi nedarykite šito pasibjaurėtino dalyko, kurio nekenčiu’. 5 Bet jie neklausė ir nepalenkė savo ausies, kad nusigręžtų nuo savo nedorybės ir nesmilkytų kitiems dievams. 6 Todėl mano įtūžis ir mano pyktis išsiliejo ir užsidegė Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse; ir jie yra nuniokoti ir tušti, kaip yra šią dieną“. 7 Todėl dabar taip sako VIEŠPATS, kariuomenių Dievas, Izraelio Dievas: „Kodėl jūs savo sieloms darote šią didelę piktybę, kad iš savęs iškirstumėte vyrus ir moteris, vaikus ir žinduklius iš Judos, idant sau nepaliktumėte likučio, 8 kurstydami mano rūstybę savo rankų darbais, degindami smilkalus kitiems dievams Egipto šalyje, į kurią jūs nuėjote gyventi, kad save iškirstumėte ir kad būtumėte prakeikimu bei priekaištu tarp visų žemės tautų? 9 Ar pamiršote savo tėvų nedorybę, Judos karalių nedorybę, jų žmonų nedorybę, jūsų pačių nedorybę ir jūsų žmonų nedorybę, kurią jie darė Judos šalyje ir Jeruzalės gatvėse? 10 Iki šios dienos jie nenusižemino, nebijojo ir nevaikščiojo pagal mano įstatymą bei mano įstatus, kuriuos išstačiau jūsų akivaizdoje ir jūsų tėvų akivaizdoje. 11 Todėl taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Štai aš nukreipsiu savo veidą prieš jus dėl pikto ir kad iškirsčiau visą Judą. 12 Ir aš paimsiu Judos likutį, nukreipusį savo veidą eiti į Egipto šalį, kad laikinai ten apsigyventų, ir jie visi bus sunaikinti ir kris Egipto šalyje; jie bus sunaikinti kalaviju ir badu; nuo mažiausio iki didžiausio jie mirs nuo kalavijo ir nuo bado; ir jie bus prakeikimas, nuostaba, keiksmas ir priekaištas. 13 Nes aš nubausiu gyvenančius Egipto šalyje, kaip nubaudžiau Jeruzalę – kalaviju, badu ir maru; 14 taip, kad niekas iš Judos likusių, nuėjusių laikinai apsigyventi ten Egipto šalyje, neišsigelbės ir neišliks, kad sugrįžtų į Judos šalį, į kurią jie trokšta sugrįžti ir ten gyventi; nes niekas nesugrįš, išskyrus tuos, kurie pabėgs“. 15 Tada visi vyrai, kurie žinojo, kad jų žmonos degino smilkalus kitiems dievams, ir visos šalia stovinčios moterys, didžiulė minia, būtent visa tauta, gyvenanti Egipto šalyje, Patrose, atsakė Jeremijui, sakydami: 16 „Dėl žodžio, kurį mums kalbėjai VIEŠPATIES vardu, mes neklausysime tavęs. 17 Bet mes tikrai darysime tai, kas išeina iš mūsų pačių burnos, kad degintume smilkalus dangaus karalienei ir jai išlietume geriamąsias aukas, kaip darėme mes ir mūsų tėvai, mūsų karaliai ir mūsų kunigaikščiai Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse; nes tada mes turėjome gausiai maisto, mums gerai sekėsi ir pikto nematėme. 18 Bet nuo tada, kai liovėmės deginę smilkalus dangaus karalienei ir jai lieję geriamąsias aukas, mes visko stokojome ir buvome naikinami kalaviju ir badu. 19 O kai mes deginome smilkalus dangaus karalienei ir liejome jai geriamąsias aukas, argi be savo vyrų jai gaminome pyragaičius, kad ją garbintume, ir liejome jai geriamąsias aukas?“ 20 Tada Jeremijas tarė visai tautai, vyrams ir moterims, ir visai tautai, kurie jam buvo taip atsakę, sakydamas: 21 „Smilkalus, kuriuos deginote Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse jūs ir jūsų tėvai, jūsų karaliai, jūsų kunigaikščiai ir šalies tauta, argi ne juos VIEŠPATS atsiminė ir ar ne jie jam atėjo į mintį? 22 Taip, kad VIEŠPATS nebegalėjo pakęsti – dėl jūsų darbų piktybės ir dėl bjaurysčių, kurias darėte; todėl jūsų šalis yra dykynė, nuostaba ir keiksmažodis, be gyventojų, kaip yra šią dieną. 23 Kadangi jūs deginote smilkalus ir kadangi nusidėjote prieš VIEŠPATĮ, nepaklusote VIEŠPATIES balsui ir nevaikščiojote pagal jo įstatymą, jo įstatus ir jo liudijimus; todėl jums atsitiko šita nelaimė, kaip yra šią dieną“. 24 Jeremijas dar sakė visai tautai ir visoms moterims: „Klausykite VIEŠPATIES žodžio, visa Juda, esanti Egipto šalyje: 25 ‘Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, tardamas: Jūs ir jūsų žmonos kalbėjote savo burna ir įvykdėte savo rankomis, sakydami: „Mes tikrai ištesėsime savo padarytus įžadus deginti smilkalus dangaus karalienei ir jai lieti geriamąsias aukas“; jūs tikrai ištesėsite savo įžadus ir tikrai vykdysite savo įžadus. 26 Todėl klausykite VIEŠPATIES žodžio, visa Juda, gyvenanti Egipto šalyje: Štai aš prisiekiau savo didžiuoju vardu, – sako VIEŠPATS, – kad mano vardas nebebus minimas nei vieno Judos žmogaus burna visoje Egipto šalyje, sakant: „Viešpats DIEVAS gyvas“. 27 Štai aš budėsiu prie jų dėl pikto, o ne dėl gero; ir visi Judos žmonės, esantys Egipto šalyje, bus sunaikinti kalaviju ir badu, kol ateis jiems galas. 28 Tačiau mažas skaičius, kurie išvengs kalavijo, sugrįš iš Egipto šalies į Judos šalį, ir visas Judos likutis, nuvykęs į Egipto šalį laikinai ten apsigyventi, žinos, kieno žodžiai išsilaikys – mano ar jų. 29 Ir tai bus jums ženklas, – sako VIEŠPATS, – kad aš jus nubausiu šitoje vietoje, kad jūs žinotumėte, kad mano žodžiai tikrai išsilaikys prieš jus dėl pikto: 30 Taip sako VIEŠPATS: Štai aš atiduosiu faraoną Hofrą, Egipto karalių, į jo priešų rankas ir į rankas tų, kurie ieško jo gyvybės; kaip aš daviau Judos karalių Zedekiją į rankas Babilono karaliaus Nebukadrecaro, jo priešo ir ieškojusiojo jo gyvybės’“.