Jeremiah 42
1 Tada visi kariuomenės vadai, Kareacho sūnus Johananas, Hošajo sūnus Jezanijas ir visa tauta, nuo mažiausio iki didžiausio, priėjo
2 ir tarė pranašui Jeremijui: „Meldžiame tave, tegul mūsų prašymas būna priimtinas tavo akivaizdoje ir melskis už mus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tai yra už visą šitą likutį (nes mūsų tėra išlikę mažai iš daugelio, kaip tavo akys mus mato);
3 kad VIEŠPATS, tavo Dievas, mums parodytų kelią, kuriuo galime vaikščioti, ir tai, ką galime daryti“.
4 Tada pranašas Jeremijas jiems tarė: „Aš jus išklausiau; štai aš melsiuosi VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui, pagal jūsų žodžius; ir įvyks, kad viską, ką VIEŠPATS jums atsakys, aš jums pranešiu; nieko nuo jūsų nenuslėpsiu“.
5 Tada jie tarė Jeremijui: „VIEŠPATS tebūna teisingas ir ištikimas liudytojas tarp mūsų, jei nedarysime pagal visa tai, dėl ko VIEŠPATS, tavo Dievas, tave atsiųs pas mus.
6 Ar tai būtų gera, ar tai būtų bloga, mes paklusime balsui VIEŠPATIES, savo Dievo, pas kurį mes tave siunčiame; kad mums gerai sektųsi, kai paklusime VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balsui“.
7 Ir po dešimties dienų įvyko, kad VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui.
8 Tada jis pašaukė Kareacho sūnų Johananą, visus su juo esančius kariuomenės vadus bei visą tautą, nuo mažiausio iki didžiausio,
9 ir jiems tarė: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas, pas kurį mane siuntėte jam pateikti jūsų prašymą:
10 ‘Jei tik pasiliksite šitoje šalyje, tada aš jus statysiu ir negriausiu, jus sodinsiu ir neišrausiu; nes aš gailiuosi dėl to pikto, kurį jums padariau.
11 Nebijokite Babilono karaliaus, kurio jūs bijote; nebijokite jo, – sako VIEŠPATS; – nes aš esu su jumis, kad jus išgelbėčiau ir jus išvaduočiau iš jo rankos.
12 Ir aš jums parodysiu gailestingumus, kad jis jūsų pasigailėtų ir sugrąžintų jus į jūsų pačių šalį.
13 Bet jei jūs sakysite: „Mes negyvensime šitoje šalyje“ ir nepaklusite VIEŠPATIES, jūsų Dievo, balsui
14 sakydami: „Ne; mes eisime į Egipto šalį, kur nematysime karo, negirdėsime trimito garso ir nealksime duonos; ir ten gyvensime“;
15 todėl dabar, Judos likuti, klausyk VIEŠPATIES žodžio: Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Jei jūs pilnai nukreipsite savo veidus įeiti į Egiptą ir nueisite ten laikinai apsigyventi;
16 tuomet įvyks, kad kalavijas, kurio jūs bijote, jus pavys ten Egipto šalyje, ir badas, kuris jus gąsdina, seks jus įkandin ten Egipte; ir ten jūs mirsite.
17 Taip bus visiems, kurie nukreips savo veidus eiti į Egiptą, kad ten apsigyventų; jie mirs nuo kalavijo, nuo bado ir nuo maro; ir nei vienas iš jų neišliks ir neištrūks nuo pikto, kurį aš ant jų užleisiu’.
18 Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Kaip mano pyktis ir mano įtūžis buvo išlietas ant Jeruzalės gyventojų, taip mano įtūžis bus išlietas ant jūsų, kai įeisite į Egiptą; ir jūs būsite prakeikimu, nuostaba, keiksmu ir priekaištu; ir jūs nebematysite šitos vietos’.
19 VIEŠPATS kalbėjo apie jus, Judos likuti, neikite į Egiptą; tvirtai žinokite, kad šią dieną jus įspėjau.
20 Nes jūs veidmainiavote savo širdyse, kai mane siuntėte pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, sakydami: ‘Melskis už mus VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui; ir pagal visa tai, ką VIEŠPATS, mūsų Dievas, sakys, mums taip pranešk, ir mes tai darysime’.
21 Na, o aš jums šią dieną tai paskelbiau; bet jūs nepaklusote VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui, nei tam, dėl ko jis mane siuntė pas jus.
22 Todėl dabar tvirtai žinokite, kad mirsite nuo kalavijo, nuo bado ir nuo maro vietoje, į kurią norite eiti ir laikinai apsigyventi“.