Jeremiah 39
1 Judos karaliaus Zedekijo devintaisiais metais, dešimtąjį mėnesį, Babilono karalius Nebukadrecaras ir visa jo kariuomenė atėjo prieš Jeruzalę ir ją apgulė.
2 O vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirtąjį mėnesį, devintąją mėnesio dieną miestas buvo pralaužtas.
3 Ir visi Babilono karaliaus kunigaikščiai įėjo ir susėdo viduriniuose vartuose: Nergal-Šareceras, Samgar-Nebas, Sarsechimas, Rabar-Saris, Nergal-Šareceras ir Rab-Magas su visais likusiais Babilono karaliaus kunigaikščiais.
4 Ir įvyko, kai Judos karalius Zedekijas ir visi karo vyrai juos pamatė, jie pabėgo, ir išėjo iš miesto nakčia karaliaus sodo keliu pro vartus tarp dviejų sienų; ir jis išėjo lygumos keliu.
5 Bet chaldėjų kariuomenė juos persekiojo, ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose; ir jį suėmę jie nuvedė jį aukštyn pas Babilono karalių Nebukadnecarą į Riblą Hamato šalyje, kur jis įvykdė jam teismą.
6 Tada Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus Ribloje jo akyse; taip pat Babilono karalius nužudė ir visus Judos kilminguosius.
7 Be to, jis išlupo Zedekijui akis ir jį sukaustė grandinėmis, kad jį išgabentų į Babiloną.
8 Ir chaldėjai sudegino karaliaus namus ir tautos namus ugnimi ir nugriovė Jeruzalės sienas.
9 Tada Nebuzar-Adanas, sargybos vadas, išvedė nelaisvėn į Babiloną likutį tautos, išlikusios mieste, ir persimetėlius, kurie buvo persimetę pas jį, kartu su tautos likučiu, kurie buvo pasilikę.
10 Bet sargybos vadas Nebuzar-Adanas paliko Judos šalyje tautos vargšų, kurie nieko neturėjo, ir tuo pačiu metu Jiems davė vynuogynų ir laukų.
11 Na, o Babilono karalius Nebukadrecaras įpareigojo sargybos vadą Nebuzar-Adaną dėl Jeremijo, sakydamas:
12 „Paimk jį ir gerai jį prižiūrėk, ir nedaryk jam pikto; bet padaryk jam, kaip jis tau sakys“.
13 Taigi sargybos vadas Nebuzar-Adanas pasiuntė, ir Nebušazbanas, Rab-Saris, Nergal-Šareceras, Rab-Magas ir visi Babilono karaliaus kunigaikščiai
14 pasiuntė ir paėmė Jeremiją iš kalėjimo kiemo, ir jį pavedė Šafano sūnaus Ahikamo sūnui Gedalijui, kad jis nuvestų jį namo; taip jis gyveno tautos tarpe.
15 Na, o kol Jeremijas dar buvo uždarytas kalėjimo kieme, jam atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
16 „Eik ir kalbėk etiopui Ebed-Melechui, sakydamas: ‘Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Štai aš užleisiu savo žodžius ant šito miesto dėl pikto, o ne dėl gero; ir tą dieną jie išsipildys tavo akivaizdoje.
17 Bet tą dieną aš tave išvaduosiu, – sako VIEŠPATS; – ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių tu bijai.
18 Nes aš tikrai tave išvaduosiu, ir tu nekrisi nuo kalavijo, bet tavo gyvybė bus tau kaip grobis, nes tu pasitikėjai manimi’, – sako VIEŠPATS“.