Jeremiah 36
1 Ir įvyko, kad ketvirtaisiais Jehojakimo, sūnaus Jozijo, Judos karaliaus, metais šitas žodis atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES, sakydamas:
2 „Pasiimk knygos ritinį ir įrašyk į jį visus žodžius, kuriuos tau kalbėjau prieš Izraelį, prieš Judą ir prieš visas tautas nuo tos dienos, kai tau kalbėjau, nuo Jozijo dienų iki šios dienos.
3 Gal Judos namai išgirs visa pikta, kurį aš ketinu jiems daryti; kad jie sugrįžtų kiekvienas nuo savo pikto kelio; kad aš atleisčiau jų neteisybę ir jų nuodėmę“.
4 Tada Jeremijas pašaukė Nerijo sūnų Baruchą; ir Baruchas užrašė iš Jeremijo burnos visus VIEŠPATIES žodžius, kuriuos jis jam kalbėjo, į knygos ritinį.
5 Ir Jeremijas įsakė Baruchui, sakydamas: „Aš uždarytas; aš negaliu eiti į VIEŠPATIES namus;
6 todėl tu eik į VIEŠPATIES namus pasninko dieną ir perskaityk iš ritinio, kurį užrašei iš mano burnos, VIEŠPATIES žodžius tautai į ausis; taip pat juos perskaityk į ausis visai Judai, atėjusiai iš savo miestų.
7 Gal jie pristatys savo maldavimą VIEŠPATIES akivaizdoje, ir kiekvienas sugrįš nuo savo pikto kelio; nes didis yra pyktis ir įtūžis, kurį VIEŠPATS paskelbė prieš šitą tautą“.
8 Ir Nerijo sūnus Baruchas padarė pagal visa tai, ką pranašas Jeremijas jam įsakė, skaitydamas iš knygos VIEŠPATIES žodžius VIEŠPATIES namuose.
9 Ir penktaisiais Jehojakimo, sūnaus Jozijo, Judos karaliaus, metais, devintąjį mėnesį įvyko, kad jie paskelbė pasninką VIEŠPATIES akivaizdoje visai tautai, buvusiai Jeruzalėje, ir visai tautai, atėjusiai iš Judos miestų į Jeruzalę.
10 Tada Baruchas perskaitė iš knygos Jeremijo žodžius visai tautai į ausis VIEŠPATIES namuose, Gemarijo, sūnaus Šafano, raštininko, kambaryje, viršutiniame kieme, VIEŠPATIES namų Naujųjų vartų įėjime.
11 Kai Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas išgirdo iš knygos visus VIEŠPATIES žodžius,
12 jis nuėjo žemyn į karaliaus namus, į raštininko kambarį; ir štai ten sėdėjo visi kunigaikščiai: raštininkas Elišama, Šemajo sūnus Delajas, Achboro sūnus Elnatanas, Šafano sūnus Gemarijas, Hananijo sūnus Zedekijas ir visi kunigaikščiai.
13 Tada Mikajas jiems pranešė visus žodžius, kuriuos jis buvo girdėjęs, kai Baruchas skaitė knygą tautai į ausis.
14 Todėl visi kunigaikščiai siuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnų Šelemijo, sūnų Kušio, pas Baruchą, sakydami: „Pasiimk į ranką ritinį, iš kurio skaitei tautai į ausis, ir ateik“. Taigi Nerijo sūnus Baruchas pasiėmė į ranką ritinį ir atėjo pas juos.
15 Ir jie tarė jam: „Na, sėskis ir jį perskaityk mums į ausis“. Taigi Baruchas jį perskaitė jiems į ausis.
16 Ir įvyko, kad išgirdę visus žodžius, jie išsigando – tiek vieni, tiek kiti – ir sakė Baruchui: „Mes tikrai pranešime karaliui apie visus šituos žodžius“.
17 Ir jie paklausė Baruchą, sakydami: „Na pasakyk mums, kaip tu užrašei visus šituos žodžius iš jo burnos?“
18 Tada Baruchas jiems atsakė: „Jis savo burna man ištarė visus šituos žodžius, o aš juos užrašiau į knygą rašalu“.
19 Tada kunigaikščiai tarė Baruchui: „Eik, pasislėpk, tu ir Jeremijas; ir tegul niekas nežino, kur jūs esate“.
20 Ir jie nuėjo pas karalių į kiemą ir pranešė visus žodžius karaliui į ausis, bet ritinį jie atidėjo raštininko Elišamos kambaryje.
21 Taigi karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį; ir jis paėmė jį iš raštininko Elišamos kambario. Ir Jehudis jį skaitė į ausis karaliui ir į ausis visiems kunigaikščiams, stovintiems šalia karaliaus.
22 Na, o karalius sėdėjo žiemos namuose devintąjį mėnesį; o priešais jį židinyje degė ugnis.
23 Ir įvyko, kai tik Jehudis perskaitydavo tris ar keturis lapus, jis juos nupjaudavo raštininko peiliu ir numesdavo į ugnį židinyje, kol visas ritinys buvo prarytas židinio ugnyje.
24 Tačiau jie neišsigando ir nepersiplėšė savo drabužių – nei karalius, nei kas iš jo tarnų, kurie girdėjo visus šituos žodžius.
25 Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis jų neklausė.
26 Bet karalius įsakė Hamelecho sūnui Jerachmeeliui, Azrielio sūnui Serajui ir Abdeelio sūnui Šelemijui suimti raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją; bet VIEŠPATS juos paslėpė.
27 Po to, kai karalius sudegino ritinį ir žodžius, kuriuos Baruchas užrašė iš Jeremijo burnos, Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
28 „Vėl imk kitą ritinį ir užrašyk į jį visus ankstesnius žodžius, kurie buvo pirmajame ritinyje, kurį sudegino Judos karalius Jehojakimas.
29 Ir Judos karaliui Jehojakimui sakyk: ‘Taip sako VIEŠPATS: Tu sudeginai šitą ritinį, sakydamas: „Kodėl jame parašei, sakydamas: ‘Babilono karalius tikrai ateis ir sunaikins šitą šalį, ir išnaikins iš jos žmones ir gyvulius’?“
30 Todėl taip sako VIEŠPATS apie Judos karalių Jehojakimą: Jis neturės nei vieno, sėdinčio Dovydo soste; ir jo lavonas bus dieną išmestas kaitrai, o naktį šalčiui.
31 Ir aš nubausiu jį, jo sėklą ir jo tarnus dėl jų neteisybės; ir užleisiu ant jų, ant Jeruzalės gyventojų ir ant Judos žmonių visą nelaimę, kurią prieš juos paskelbiau, bet jie nesiklausė’“.
32 Tada Jeremijas paėmė kitą ritinį ir jį padavė raštininkui Baruchui, Nerijo sūnui, kuris iš Jeremijo burnos į jį užrašė visus žodžius knygos, kurią Judos karalius Jehojakimas buvo sudeginęs ugnyje; ir prie jų dar buvo pridėta daug panašių žodžių.