1„Klausykitės manęs, jūs, kurie sekate paskui teisumą, jūs, kurie ieškote VIEŠPATIES; pažvelkite į uolą, iš kurios esate iškirsti, ir į duobės angą, iš kurios esate iškasti.
2Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė; nes aš jį vienintelį pašaukiau, palaiminau jį ir jį padauginau“.
3Nes VIEŠPATS paguos Sioną; jis paguos visas jo dykvietes; jis padarys jo tyrlaukius kaip Edeną, jo dykumą kaip VIEŠPATIES sodą; džiaugsmas ir linksmybė rasis jame, padėka ir melodijos garsas.
4Mano tauta, klausykis manęs; ir atsuk į mane ausį, o mano tauta; nes įstatymas išeis iš manęs, ir padarysiu, kad mano teismas ilsėtųsi kaip šviesa tautoms.
5Mano teisumas arti; išėjo mano išgelbėjimas, ir mano rankos teis tautas; salos lauks manęs ir jos pasitikės mano ranka.
6Pakelkite savo akis į dangus ir pažvelkite į žemę apačioje; nes dangūs išnyks kaip dūmai, ir žemė pasens kaip drabužis, ir joje gyvenantys tokiu pat būdu išmirs; bet mano išgelbėjimas bus per amžius ir mano teisumas nebus panaikintas.
7Klausykitės manęs, jūs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurių širdyje yra mano įstatymas; nebijokite žmonių priekaištavimo ir neišsigąskite jų plūdimo.
8Nes kaip drabužį juos suės kandys, ir kaip vilną juos suės kirminas; bet mano teisumas bus per amžius ir mano išgelbėjimas iš kartos į kartą.
9Pabusk, pabusk, apsivilk jėga, o VIEŠPATIES ranka; pabusk, kaip senovės dienomis, kaip senosiomis kartomis. Ar ne tu tas, kuris sukapojo Rahabą ir sužeidė slibiną?
10Ar ne tu tas, kuris išdžiovino jūrą, didžiulės gelmės vandenis, kuris jūros gilumas padarė keliu išpirktiesiems pereiti?
11Todėl VIEŠPATIES atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną giedodami; ir amžinas džiaugsmas bus ant jų galvos; jie įgis linksmybę ir džiaugsmą; o sielvartas ir gedėjimas išnyks.
12Aš – būtent aš esu tas, kuris jus guodžia; kas tu esi, kad bijotum žmogaus, kuris mirs, žmogaus sūnaus, kuris taps kaip žolė,
13ir kad pamiršti VIEŠPATĮ, savo kūrėją, kuris ištiesė dangus ir padėjo žemės pamatus, ir kad nuolat, kiekvieną dieną bijojai dėl engėjo įtūžio, tarsi jis buvo pasiruošęs sunaikinti? Ir kur yra engėjo įtūžis?
14Ištremtas belaisvis skuba, kad būtų išlaisvintas ir kad nemirtų duobėje, ir kad nestigtų jam duonos.
15Bet aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris padalijo jūrą, kurios bangos šniokštė; kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas.
16Ir aš įdėjau savo žodžius tau į burną ir apdengiau tave savo rankos šešėliu, kad pasodinčiau dangus ir padėčiau žemės pamatus, ir sakyčiau Sionui: ‘Tu esi mano tauta’“.
17Pabusk, pabusk, atsistok, o Jeruzale, kuri gėrei iš VIEŠPATIES rankos jo įtūžio taurę; tu gėrei drebėjimo taurės nuosėdas ir jas išgręžei.
18Nėra kas ją vedžiotų iš visų sūnų, kuriuos ji pagimdė; ir nėra kas paimtų ją už rankos iš visų sūnų, kuriuos ji užaugino.
19Tie du dalykai ištiko tave, kas tavęs gailėsis? Suniokojimas ir sunaikinimas, badas ir kalavijas; kuo aš tave paguosiu?
20Tavo sūnūs nualpę, jie guli visų gatvių kampuose kaip laukinis bulius tinkle; jie pilni VIEŠPATIES įtūžio, tavo Dievo pabarimo.
21Todėl dabar tai klausyk, tu, nuvargintoji ir pasigėrusioji, bet ne nuo vyno;
22taip sako VIEŠPATS, tavo Viešpats ir tavo Dievas, kuris gina savo tautos bylą: „Štai aš paėmiau iš tavo rankos drebėjimo taurę, tai yra, mano įtūžio taurės drumzles; tu jos daugiau nebegersi;
23bet aš ją įdėsiu į ranką tų, kurie vargina tave; kurie sakė tavo sielai: ‘Pasilenk, kad pereitume viršumi’; ir tu paguldei savo kūną kaip žemę, kaip gatvę tiems, kurie ėjo viršumi“.