1Na, o keturioliktais karaliaus Chezekijo metais įvyko, kad Asirijos karalius Sancheribas atėjo aukštyn prieš visus sutvirtintus Judos miestus ir juos paėmė.
2Ir Asirijos karalius siuntė Rabšakę iš Lachišo į Jeruzalę pas karalių Chezekiją su didele kariuomene. Ir jis sustojo prie aukštutinio tvenkinio vandentiekio, vėlėjo lauko vieškelyje.
3Tada pas jį išėjo Hilkijo sūnus Eljakimas, kuris buvo namų viršininkas, ir raštininkas Šebna bei metraštininkas Joachas, Asafo sūnus.
4Ir Rabšakė jiems tarė: „Sakykite Chezekijui: Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kas tai per pasitikėjimas, kuriuo tu pasitiki?
5„Aš sakau, – tu sakai (bet tai vien tik tušti žodžiai), – aš turiu patarimą ir stiprybę kariauti“; kuo tu dabar pasitiki, kad maištauji prieš mane?
6Štai tu pasitiki Egiptu, šita sulūžusia nendrine lazda; jei kas į ją remiasi, tam ji įsminga į ranką ir ją perduria; toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.
7Bet jei tu man sakysi: „Mes pasitikime VIEŠPAČIU, mūsų Dievu“; ar tai ne jis, kurio aukštumas ir kurio aukurus Chezekijas pašalino ir pasakė Judai bei Jeruzalei: „Jūs garbinkite prie šito aukuro“?
8Taigi dabar, meldžiu tave, pasižadėk mano valdovui, Asirijos karaliui, ir aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu iš savo pusės pajėgsi susodinti ant jų raitelius.
9Tad kaip tu nukreipsi mano valdovo mažiausių tarnų vieno vado veidą ir pasitikėsi Egiptu dėl vežimų ir dėl raitelių?
10Ir argi aš atėjau aukštyn be VIEŠPATIES prieš šitą šalį jos sunaikinti? VIEŠPATS man sakė: Eik aukštyn prieš šitą šalį ir ją sunaikink’“.
11Tada Eljakimas, Šebna ir Joachas tarė Rabšakei: „Kalbėk, meldžiu tave, savo tarnams sirų kalba, nes mes ją suprantame; ir nekalbėk mums žydų kalba į ausis tautos, kuri yra ant sienos“.
12Bet Rabšakė tarė: „Argi mano valdovas mane siuntė pas tavo valdovą ir pas tave kalbėti šituos žodžius? Argi jis nesiuntė manęs pas žmones, kurie sėdi ant sienos, kad jie su jumis valgytų savo išmatas ir gertų savo šlapimą?“
13Tada Rabšakė atsistojo ir garsiu balsu šaukė žydų kalba, tardamas: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių.
14Taip sako karalius: Tegul Chezekijas jūsų neapgauna; nes jis negalės jūsų išvaduoti.
15Ir teneskatina Chezekijas jūsų pasitikėti VIEŠPAČIU, sakydamas: ‘VIEŠPATS tikrai mus išvaduos; šitas miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus ranką’.
16Neklausykite Chezekijo; nes taip sako Asirijos karalius: ‘Sudarykite su manimi sutartį per dovaną ir išeikite pas mane; ir kiekvienas valgykite nuo savo vynmedžio ir kiekvienas nuo savo figmedžio, ir kiekvienas gerkite vandenis iš savo rezervuaro;
17kol aš atvyksiu ir jus paimsiu į šalį, į tokią, kaip jūsų šalį, į javų ir vyno šalį, į duonos ir vynuogynų šalį’.
18Saugokitės, kad Chezekijas jūsų neįtikintų, sakydamas: ‘VIEŠPATS mus išvaduos’. Ar kuris iš tautų dievų išvadavo savo šalį iš Asirijos karaliaus rankos?
19Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo dievai? Ar jie išvadavo Samariją iš mano rankos?
20Kuris yra iš šitų šalių visų dievų, kuris išvadavo savo šalį iš mano rankos, kad VIEŠPATS išvaduotų Jeruzalę iš mano rankos?’“
21Bet jie tylėjo ir jam neatsakė nei žodžio, nes karaliaus įsakymas buvo, sakant: „Neatsakykite jam“.
22Tada Hilkijo sūnus Eljakimas, namų viršininkas, ir raštininkas Šebna bei metraštininkas Joachas, Asafo sūnus, atėjo pas Chezekiją su perplėštais drabužiais ir jam pasakė Rabšakės žodžius.