Isaiah 34
1 Priartėkite, tautybės, klausytis; ir klausykite jūs, tautos; teišgirsta žemė ir visa, kas joje; pasaulis ir visa, kas gimsta iš jo.
2 Nes VIEŠPATIES pasipiktinimas yra ant visų tautų ir jo įtūžis ant visų jų kariuomenių; jis jas visiškai sunaikino, jis jas atidavė paskerdimui.
3 Jų užmuštieji bus išmesti, ir nuo jų lavonų pakils smarvė, ir kalnai sutirps nuo jų kraujo.
4 Ir visa dangaus kariuomenė sutirps, ir dangūs bus suvynioti kaip ritinys; ir visa jų kariuomenė nukris žemyn, kaip lapas krinta nuo vynmedžio, ir kaip figa krentanti nuo figmedžio.
5 Nes mano kalavijas bus nuplautas danguje; štai jis nusileis ant Idumėjos, ant mano prakeiktos tautos, teismui.
6 VIEŠPATIES kalavijas prisipildęs kraujo, aptekęs riebalais, avinėlių ir ožių krauju, avinų inkstų riebalais; nes VIEŠPATS turi auką Bocroje, dideles skerdynes Idumėjos šalyje.
7 Ir vienaragiai kris su jais ir jaučiai su buliais; ir jų šalis bus permirkusi kraujo, ir jų dulkės aptekusios taukais.
8 Nes tai VIEŠPATIES keršto diena ir atlyginimo metai dėl Siono ginčo.
9 Jos upeliai pavirs derva, ir jos dulkės – siera, ir jos šalis pavirs degančia derva.
10 Nei naktį, nei dieną ji neužges; amžinai kils jos dūmai; iš kartos į kartą ji liks dyka; niekas neis per ją per amžių amžius.
11 Bet ją pasisavins kormoranas ir baublys; taip pat pelėda ir varnas joje gyvens; ir jis išties ant jos sumaišties virvę ir tuštumos akmenis.
12 Jos kilminguosius pašauks į karalystę, bet ten nebus nei vieno, ir visi jos kunigaikščiai bus niekas.
13 Jos rūmai apaugs erškėčiais, jos tvirtovės dilgėlėmis ir gervuogėmis; ir ji bus slibinų buveine ir kiemu pelėdoms.
14 Dykumos laukiniai žvėrys susitiks su salos laukiniais žvėrimis, ir satyrai šauks vienas kitam; ten ilsėsis ir ūbaujanti pelėda bei ras sau poilsio vietą.
15 Ten susisuks savo lizdą didžioji pelėda ir dės kiaušinius, ir išperės, ir surinks savo prieglobstyje; ten susirinks ir maitvanagiai vienas prie kito.
16 Suieškokite VIEŠPATIES knygoje ir skaitykite; nei vieno iš jų netrūks, nei vienas nepasiges kito; nes mano burna tai įsakė, ir jo dvasia juos surinko.
17 Jis jiems metė burtą, ir jo ranka jiems ją padalino virve; jie turės ją savo nuosavybe per amžius, iš kartos į kartą jie gyvens joje.