1Priartėkite, tautybės, klausytis; ir klausykite jūs, tautos; teišgirsta žemė ir visa, kas joje; pasaulis ir visa, kas gimsta iš jo.
2Nes VIEŠPATIES pasipiktinimas yra ant visų tautų ir jo įtūžis ant visų jų kariuomenių; jis jas visiškai sunaikino, jis jas atidavė paskerdimui.
3Jų užmuštieji bus išmesti, ir nuo jų lavonų pakils smarvė, ir kalnai sutirps nuo jų kraujo.
4Ir visa dangaus kariuomenė sutirps, ir dangūs bus suvynioti kaip ritinys; ir visa jų kariuomenė nukris žemyn, kaip lapas krinta nuo vynmedžio, ir kaip figa krentanti nuo figmedžio.
5Nes mano kalavijas bus nuplautas danguje; štai jis nusileis ant Idumėjos, ant mano prakeiktos tautos, teismui.
6VIEŠPATIES kalavijas prisipildęs kraujo, aptekęs riebalais, avinėlių ir ožių krauju, avinų inkstų riebalais; nes VIEŠPATS turi auką Bocroje, dideles skerdynes Idumėjos šalyje.
7Ir vienaragiai kris su jais ir jaučiai su buliais; ir jų šalis bus permirkusi kraujo, ir jų dulkės aptekusios taukais.
8Nes tai VIEŠPATIES keršto diena ir atlyginimo metai dėl Siono ginčo.
9Jos upeliai pavirs derva, ir jos dulkės – siera, ir jos šalis pavirs degančia derva.
10Nei naktį, nei dieną ji neužges; amžinai kils jos dūmai; iš kartos į kartą ji liks dyka; niekas neis per ją per amžių amžius.
11Bet ją pasisavins kormoranas ir baublys; taip pat pelėda ir varnas joje gyvens; ir jis išties ant jos sumaišties virvę ir tuštumos akmenis.
12Jos kilminguosius pašauks į karalystę, bet ten nebus nei vieno, ir visi jos kunigaikščiai bus niekas.
13Jos rūmai apaugs erškėčiais, jos tvirtovės dilgėlėmis ir gervuogėmis; ir ji bus slibinų buveine ir kiemu pelėdoms.
14Dykumos laukiniai žvėrys susitiks su salos laukiniais žvėrimis, ir satyrai šauks vienas kitam; ten ilsėsis ir ūbaujanti pelėda bei ras sau poilsio vietą.
15Ten susisuks savo lizdą didžioji pelėda ir dės kiaušinius, ir išperės, ir surinks savo prieglobstyje; ten susirinks ir maitvanagiai vienas prie kito.
16Suieškokite VIEŠPATIES knygoje ir skaitykite; nei vieno iš jų netrūks, nei vienas nepasiges kito; nes mano burna tai įsakė, ir jo dvasia juos surinko.
17Jis jiems metė burtą, ir jo ranka jiems ją padalino virve; jie turės ją savo nuosavybe per amžius, iš kartos į kartą jie gyvens joje.