Isaiah 33
1 Vargas tau, kuris plėši, bet pats nebuvai apiplėštas; ir klastingai besielgiantis, su kuriuo klastingai nepasielgė! Kai paliausi plėšti, tu būsi apiplėštas; ir kai nustosi elgtis klastingai, su tavimi klastingai pasielgs.
2 O VIEŠPATIE, būk mums maloningas; mes tavęs laukėme; būk jų ranka kas rytą, ir mūsų išgelbėjimas bėdos metu.
3 Nuo sumišimo triukšmo pabėgo tautos; tau keliantis išsisklaidė tautybės.
4 Ir jūsų grobį surinks, kaip vikšras surenka; kaip skėriai lakioja ten ir atgal, taip jis lėks ant jų.
5 VIEŠPATS išaukštintas; nes jis gyvena aukštybėje; jis pripildė Sioną teismo ir teisumo.
6 Išmintis ir pažinimas bus tavo laikų tvirtumas ir išgelbėjimo stiprumas; VIEŠPATIES baimė yra jo lobis.
7 Štai jų narsuoliai šauks lauke; taikos pasiuntiniai karčiai verks.
8 Ištuštėjo vieškeliai, nebeliko keliautojų; jis sulaužė sandorą, išniekino miestus, nepaiso žmonių.
9 Žemė gedi ir nyksta; Libanas susigėdęs ir nukirstas; Šaronas kaip dykuma; Bašanas ir Karmelis nukrato savo vaisius.
10 „Dabar aš kelsiuos, – sako VIEŠPATS, – dabar aš būsiu išaukštintas, dabar save iškelsiu.
11 Jūs pastosite pelais, jūs pagimdysite ražieną; jūsų kvapas jus praris kaip ugnis.
12 Ir tautos bus kaip degančios kalkės; kaip sukapoti erškėčiai jos bus sudegintos ugnyje.
13 Išgirskite, esantys toli, ką aš padariau; ir jūs, esantys arti, pripažinkite mano galią“.
14 Sione nusidėjėliai išsigandę; šiurpas užklupo veidmainius. Kas iš mūsų gali gyventi prie ryjančios ugnies? Kas iš mūsų gali gyventi prie amžinų deginimų?
15 Kas vaikšto teisiai ir kalba tiesiai; kas niekina engimo pelną, kas nusipurto rankas, kad neimtų kyšių, kas užsikemša ausis, kad nesiklausytų apie kraują, ir užmerkia akis, kad nežiūrėtų į pikta;
16 tas gyvens aukštumoje; jo apsaugos vieta bus uolų tvirtovės; jam duos duonos; jo vandenys bus užtikrinti.
17 Tavo akys matys karalių jo grožyje; jos matys labai toli esančią šalį.
18 Tavo širdis mąstys apie siaubą: „Kur yra raštininkas? Kur yra gavėjas? Kur tas, kuris skaičiavo bokštus?“
19 Tu nebematysi nuožmios tautos, tautos su gilia tau nesuvokiama kalba, su mikčiojančiu, tau nesuprantamu liežuviu.
20 Žvelk į Sioną, mūsų iškilmių miestą; tavo akys matys Jeruzalę, ramią gyvenamą vietą, padangtę, kuri nebus nugriauta; nei vienas jos kuolas niekada nebebus ištrauktas ir nei viena jos virvė nenutrūks.
21 Bet ten šlovingasis VIEŠPATS mums bus plačių upių, srovių vieta, kur neplauks joks irklinis laivas nei nepraplauks pro šalį didingas laivas.
22 Nes VIEŠPATS yra mūsų teisėjas, VIEŠPATS yra mūsų įstatymleidys, VIEŠPATS yra mūsų karalius; jis mus išgelbės.
23 Tavo laivavirvės atsileidusios; jos negali gerai sutvirtinti stiebo, jos negali išskleisti burės; tada bus dalinamas didelio grobio laimikis; luošieji ims laimikį.
24 Ir joks gyventojas nesakys: „Aš sergu“; čia gyvenančiai tautai bus atleista jų neteisybė.