1„Sakykite savo broliams: ‘Amnis’ ir savo seserims: ‘Ru-Hama’.
2Bylinėkitės su savo motina, bylinėkitės; nes ji nėra mano žmona, o aš nesu jos vyras; todėl tepašalina ji savo paleistuvystes nuo savo akių ir savo svetimavimus iš savo krūtų tarpo;
3kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau jos kaip tą dieną, kai ji gimė, kad nepadaryčiau jos kaip dykumos ir kad nepadaryčiau jos kaip sausos žemės ir nenumarinčiau jos troškuliu.
4Nepasigailėsiu jos vaikų, nes jie yra paleistuvysčių vaikai.
5Nes jų motina paleistuvavo; begėdiškai elgėsi ta, kuri buvo jais nėščia; nes ji sakė: ‘Aš eisiu paskui savo meilužius, kurie man duoda mano duonos ir mano vandens, mano vilnų ir mano linų, mano aliejaus ir mano gėrimų’.
6Todėl, štai aš užtversiu tavo kelią erškėčiais ir padarysiu sieną, kad ji neberas savo takų.
7Ji seks paskui savo meilužius, bet jų nepasivys; ji ieškos jų, bet neras; tada ji sakys: ‘Eisiu ir sugrįšiu pas savo pirmąjį vyrą; nes tada man buvo geriau negu dabar’.
8Nes ji nežinojo, kad aš jai daviau javų, vyno ir aliejaus, ir jai padauginau sidabro bei aukso, kurį jie paruošė Baalui.
9Todėl aš sugrįšiu ir atimsiu savo javus jų laiku ir savo vyną jo metu, ir susigrąžinsiu savo vilnas ir savo linus, duotus uždengti jos nuogumui.
10Dabar atidengsiu jos gašlumą jos meilužių akyse, ir niekas jos neišvaduos iš mano rankos.
11Taipogi padarysiu galą visai jos linksmybei, jos švenčių dienoms, jos jaunam mėnuliui, jos sabatams ir visoms jos iškilmėms.
12Ir sunaikinsiu jos vynmedžius ir jos figmedžius, apie kuriuos ji sakė: ‘Tie yra mano apdovanojimai, kuriuos man davė mano meilužiai’; aš juos paversiu mišku, ir juos ės lauko žvėrys.
13Aš aplankysiu ant jos Baalų dienas, kuomet ji degindavo jiems smilkalus, dabindavosi savo auskarais ir savo brangenybėmis ir eidavo paskui savo meilužius, o mane pamiršdavo, – sako VIEŠPATS.
14– Todėl štai aš ją viliosiu ir vesiu į dykumą ir paguodžiančiai jai kalbėsiu.
15Ir iš ten jai duosiu jos vynuogynus ir Achoro slėnį kaip vilties duris; ir ji ten giedos, kaip savo jaunystės dienomis, kaip tą dieną, kai ji atėjo aukštyn iš Egipto šalies.
16Ir tą dieną bus, – sako VIEŠPATS, – kad tu mane vadinsi Išiu; ir manęs nebevadinsi Baaliu.
17Nes aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir jų nebeprisimins jų vardu.
18Ir tą dieną sudarysiu dėl jų sandorą su lauko žvėrimis, su dangaus skrajūnais ir žemės šliužais; o lanką, kalaviją ir mūšį išlaušiu iš žemės ir leisiu jiems saugiai atsigulti.
19Ir susižadėsiu su tavimi amžiams; taip, aš susižadėsiu su tavimi teisume, teisme, mielaširdystėje ir gailestingumuose.
20Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje; ir tu pažinsi VIEŠPATĮ.
21Ir tą dieną įvyks, kad aš išgirsiu, – sako VIEŠPATS, – išgirsiu dangus, o jie išgirs žemę;
22žemė išgirs javus, vyną ir aliejų; o jie išgirs Jezreelį.
23Aš ją pasėsiu sau žemėje; ir pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta; ir sakysiu tiems, kurie nebuvo mano tauta: ‘Tu mano tauta’; o jie sakys: ‘Tu mano Dievas’“.