1VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Beerio sūnui Ozėjui Judos karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis ir Jeroboamo, sūnaus Joašo, Izraelio karaliaus, dienomis.
2VIEŠPATIES žodžio pradžia per Ozėją. Ir VIEŠPATS tarė Ozėjui: „Eik, imk sau paleistuvysčių žmoną ir paleistuvysčių vaikus; nes šalis padarė didelę paleistuvystę, pasitraukdama nuo VIEŠPATIES“.
3Taigi jis nuėjo ir paėmė Gomerą, Diblaimo dukterį, kuri pastojo ir pagimdė jam sūnų.
4Ir VIEŠPATS jam tarė: „Pavadink jį Jezreelio vardu; nes dar valandėlė, ir aš atkeršysiu Jehuvo namams už Jezreelio kraują ir padarysiu galą Izraelio namų karalystei.
5Ir tą dieną įvyks, kad aš sulaužysiu Izraelio lanką Jezreelio slėnyje“.
6Ir ji vėl pastojo ir pagimdė dukterį. Ir Dievas jam tarė: „Pavadink ją vardu Lo-Ruhama; nes daugiau nebepasigailėsiu Izraelio namų; bet juos visiškai pašalinsiu.
7Bet Judos namų pasigailėsiu ir juos išgelbėsiu per VIEŠPATĮ, jų Dievą, ir juos gelbėsiu ne lanku, ne kalaviju ir ne mūšiu, ne žirgais ir ne raiteliais“.
8Na, o nujunkiusi Lo-Ruhamą, ji pastojo ir pagimdė sūnų.
9Tada Dievas tarė: „Pavadink jį vardu Lo-Amis, nes jūs ne mano tauta ir aš nebūsiu jūsų Dievas.
10Tačiau Izraelio vaikų skaičius bus kaip jūros smėlis, nesuseikėjamas ir nesuskaičiuojamas; ir įvyks, kad toje vietoje, kur jiems buvo sakoma: ‘Jūs ne mano tauta’, ten jiems bus sakoma: ‘Jūs esate gyvojo Dievo sūnūs’.
11Tada Judos vaikai ir Izraelio vaikai susirinks drauge ir paskirs sau vieną galvą, ir jie ateis aukštyn iš šalies; nes didi bus Jezreelio diena“.