Hosea 1
1 VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Beerio sūnui Ozėjui Judos karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis ir Jeroboamo, sūnaus Joašo, Izraelio karaliaus, dienomis.
2 VIEŠPATIES žodžio pradžia per Ozėją. Ir VIEŠPATS tarė Ozėjui: „Eik, imk sau paleistuvysčių žmoną ir paleistuvysčių vaikus; nes šalis padarė didelę paleistuvystę, pasitraukdama nuo VIEŠPATIES“.
3 Taigi jis nuėjo ir paėmė Gomerą, Diblaimo dukterį, kuri pastojo ir pagimdė jam sūnų.
4 Ir VIEŠPATS jam tarė: „Pavadink jį Jezreelio vardu; nes dar valandėlė, ir aš atkeršysiu Jehuvo namams už Jezreelio kraują ir padarysiu galą Izraelio namų karalystei.
5 Ir tą dieną įvyks, kad aš sulaužysiu Izraelio lanką Jezreelio slėnyje“.
6 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė dukterį. Ir Dievas jam tarė: „Pavadink ją vardu Lo-Ruhama; nes daugiau nebepasigailėsiu Izraelio namų; bet juos visiškai pašalinsiu.
7 Bet Judos namų pasigailėsiu ir juos išgelbėsiu per VIEŠPATĮ, jų Dievą, ir juos gelbėsiu ne lanku, ne kalaviju ir ne mūšiu, ne žirgais ir ne raiteliais“.
8 Na, o nujunkiusi Lo-Ruhamą, ji pastojo ir pagimdė sūnų.
9 Tada Dievas tarė: „Pavadink jį vardu Lo-Amis, nes jūs ne mano tauta ir aš nebūsiu jūsų Dievas.
10 Tačiau Izraelio vaikų skaičius bus kaip jūros smėlis, nesuseikėjamas ir nesuskaičiuojamas; ir įvyks, kad toje vietoje, kur jiems buvo sakoma: ‘Jūs ne mano tauta’, ten jiems bus sakoma: ‘Jūs esate gyvojo Dievo sūnūs’.
11 Tada Judos vaikai ir Izraelio vaikai susirinks drauge ir paskirs sau vieną galvą, ir jie ateis aukštyn iš šalies; nes didi bus Jezreelio diena“.