Genesis 9
1 Ir Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite žemę.
2 Ir jūsų baimė ir jūsų išgąstis bus ant visų žemės gyvulių ir ant visų oro skrajūnų, ant visų, kas juda žemėje, ir ant visų jūros žuvų; į jūsų ranką jie yra atiduoti.
3 Visa, kas kruta, kas gyva, bus jums maistui; lygiai kaip žalias žoles, aš atidaviau jums viską.
4 Bet mėsos su jos gyvybe, kuri yra jos kraujas, nevalgykite.
5 Ir tikrai jūsų gyvybių kraujo aš pareikalausiu; iš kiekvieno gyvulio rankos jo pareikalausiu, ir iš žmogaus rankos; iš kiekvieno žmogaus brolio rankos pareikalausiu žmogaus gyvybės.
6 Kas pralieja žmogaus kraują, to kraujas turi būti žmogaus pralietas; nes pagal Dievo atvaizdą jis padarė žmogų.
7 Ir būkite vaisingi ir dauginkitės; gausiai gimdykite žemėje ir dauginkitės joje“.
8 Ir Dievas kalbėjo Nojui ir jo sūnums su juo, sakydamas:
9 „Ir aš štai įtvirtinsiu savo sandorą su jumis ir su jūsų sėkla po jūsų;
10 ir su visais gyvais sutvėrimais, su jumis esančiais, iš skrajūnų, iš galvijų ir iš visų žemės gyvulių, esančių su jumis; iš visų, kurie išėjo iš arkos, iki kiekvieno žemės gyvulio.
11 Ir aš įtvirtinsiu savo sandorą su jumis; nei vienas kūnas nebebus atkirstas tvano vandenų; nei nebebus tvano žemei sunaikinti“.
12 Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų sutvėrimų, esančių su jumis, nesibaigiančioms kartoms:
13 savo lanką įdedu į debesį, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės.
14 Ir įvyks, kad, kai užleisiu debesį virš žemės, lankas matysis debesyje;
15 ir aš atsiminsiu savo sandorą, esančią tarp manęs ir jūsų bei visų visokio kūno gyvų sutvėrimų; ir vandenys daugiau nevirs tvanu visiems kūnams sunaikinti.
16 Ir lankas bus debesyje; ir aš į jį pažiūrėsiu, kad atsiminčiau amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų visokio kūno gyvų sutvėrimų, esančių žemėje“.
17 Ir Dievas tarė Nojui: „Tai yra ženklas sandoros, kurią aš įtvirtinau tarp savęs ir kiekvieno žemėje esančio kūno“.
18 Ir Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Šemas, Chamas ir Jafetas; o Chamas yra Kanaano tėvas.
19 Tie yra trys Nojaus sūnūs; ir iš jų pasklido po visą žemę.
20 Ir Nojus pradėjo būti žemdirbys ir pasodino vynuogyną;
21 ir jis gėrė vyno, ir buvo girtas; ir buvo nusidengęs savo palapinėje.
22 Ir Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir pasakė savo dviems broliams lauke.
23 O Šemas ir Jafetas paėmė drabužį ir, užsidėję jį ant abiejų savo pečių, nuėjo atbuli ir uždengė savo tėvo nuogumą; ir jų veidai buvo nusukti atgal, ir jie nepamatė savo tėvo nuogumo.
24 Ir Nojus prabudo nuo savo vyno ir sužinojo, ką jam buvo padaręs jo jaunesnis sūnus.
25 Ir jis tarė: „Prakeiktas tebūna Kanaanas; tarnų tarnas jis bus savo broliams“.
26 Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Šemo Dievas; o Kanaanas bus jo tarnas.
27 Dievas praplės Jafetą, ir jis gyvens Šemo palapinėse; o Kanaanas bus jo tarnas“.
28 Ir po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.
29 Ir visų Nojaus dienų buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų; ir jis mirė.