Genesis 41
1 Ir įvyko dvejų pilnų metų pabaigoje, kad faraonas sapnavo; ir štai jis stovėjo prie upės.
2 Ir štai iš upės išlipo septynios dailios išvaizdos karvės ir riebaus kūno; ir jos ganėsi pievoje.
3 Ir štai po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios išvaizdos ir lieso kūno; ir atsistojo šalia anų karvių ant upės kranto.
4 Ir bjaurios išvaizdos bei lieso kūno karvės suėdė septynias gražios išvaizdos ir riebias karves. Taigi faraonas prabudo.
5 Ir jis miegojo ir sapnavo antrą kartą: ir štai septynios javų varpos išaugo ant vieno stiebo, vešlios ir geros.
6 Ir štai po jų išdygo septynios plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.
7 Ir septynios plonosios varpos prarijo septynias vešliąsias ir pilnąsias varpas. Ir faraonas prabudo, ir štai tai buvo sapnas.
8 Ir įvyko ryte, kad jo dvasia nerimavo; ir jis siuntė ir pakvietė visus Egipto burtininkus ir visus jo išminčius; ir faraonas jiems papasakojo savo sapną; bet nebuvo nei vieno, kuris galėtų juos išaiškinti faraonui.
9 Tada vyriausiasis taurininkas kalbėjo faraonui, sakydamas: „Aš šią dieną prisimenu savo kaltes;
10 faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir įkalino mane sargybos vado namuose, tiek mane, tiek vyriausiąjį kepėją;
11 ir vieną naktį aš ir jis sapnavome sapną; mes sapnavome kiekvienas pagal savo sapno aiškinimą.
12 Ir ten buvo su mumis jaunas vyras, hebrajas, sargybos vado tarnas; ir mes jam papasakojome, o jis mums išaiškino mūsų sapnus; išaiškino kiekvienam pagal kiekvieno sapną.
13 Ir įvyko, kaip jis mums išaiškino, taip ir buvo: mane jis sugrąžino į mano tarnybą, o jį jis pakorė“.
14 Tada faraonas pasiuntė ir pašaukė Juozapą, ir jie skubiai jį išvedė iš požeminio kalėjimo; ir jis nusiskutęs ir pasikeitęs drabužius įėjo pas faraoną.
15 Ir faraonas tarė Juozapui: „Aš sapnavau sapną, o nėra nei vieno, kuris galėtų jį išaiškinti; bet aš girdėjau sakant apie tave, kad tu gali suprasti sapną, kad jį išaiškintum“.
16 Ir Juozapas atsakė faraonui, sakydamas: „ Tai nėra manyje; Dievas duos faraonui taikingą atsakymą“.
17 Ir faraonas tarė Juozapui: „Savo sapne štai aš stovėjau ant upės kranto;
18 ir štai iš upės išlipo septynios karvės, riebaus kūno ir dailios išvaizdos, ir jos ganėsi pievoje;
19 ir štai po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios išvaizdos ir sulysusios, tokios prastos, kokių nesu matęs visoje Egipto šalyje;
20 ir liesosios bei bjaurios išvaizdos karvės suėdė pirmąsias septynias riebiąsias karves;
21 ir kai jos jas suėdė, nebuvo galima pažinti, kad jos buvo jas suėdusios; bet jos vis dar buvo bjaurios išvaizdos, kaip pradžioje. Taigi aš pabudau.
22 Ir aš savo sapne regėjau, ir štai septynios varpos išaugo ant vieno stiebo, pilnos ir gražios;
23 ir štai po jų išdygo septynios sudžiūvusios, plonos, rytų vėjo išdžiovintos varpos;
24 ir plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas; ir aš tai papasakojau burtininkams; bet nebuvo nei vieno, kuris galėtų man jį išaiškinti“.
25 Ir Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra vienas; Dievas parodė faraonui, ką jis ketina daryti.
26 Septynios gražiosios karvės – tai septyneri metai; ir septynios gražiosios varpos – tai septyneri metai; sapnas yra vienas.
27 Ir septynios liesosios ir bjaurios išvaizdos karvės, išlipusios po jų, tai septyneri metai; ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos, bus septyneri bado metai.
28 Šis yra dalykas, kurį aš pasakiau faraonui: ‘Dievas parodo faraonui, ką jis ketina daryti’.
29 Štai ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje;
30 bet po jų kils septyneri bado metai; ir bus pamirštas visas perteklius Egipto šalyje; ir badas sunaikins šalį;
31 ir perteklius nebebus žinomas šalyje dėl to bado, kuris seks paskui; nes jis bus labai sunkus.
32 O kad sapnas dusyk pakartotas faraonui; tai todėl, kad tas dalykas yra Dievo įtvirtintas, ir Dievas netrukus jį įvykdys.
33 Taigi dabar faraonas teieško protingo ir išmintingo žmogaus ir tepastato jį Egipto šalies valdytoju.
34 Tedaro tai faraonas ir tepaskiria šaliai pareigūnų ir tepaima penktąją Egipto šalies dalį per septynerius pertekliaus metus.
35 Ir tesurenka jie visą šitų ateinančių gerųjų metų maistą ir tekaupia javus faraono rankai vadovaujant, ir tesaugo jie maistą miestuose.
36 Ir tas maistas bus atsarga šaliai septyneriems bado metams, kurie bus Egipto šalyje; kad šalis per badą nepražūtų“.
37 Ir tas dalykas buvo geras faraono akyse ir visų jo tarnų akyse.
38 Ir faraonas tarė savo tarnams: „Ar berasime tokį žmogų, kaip šis, kuriame yra Dievo Dvasia?“
39 Ir faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nei vieno tokio protingo ir išmintingo, kaip tu;
40 tu būsi mano namų valdovas ir pagal tavo žodį bus valdoma visa mano tauta; tik sostu aš būsiu didesnis už tave“.
41 Ir faraonas tarė Juozapui: „Štai aš tave pastačiau visos Egipto šalies valdovu“.
42 Ir faraonas numovė nuo savo rankos savo žiedą ir jį užmovė ant Juozapo rankos ir apvilko jį plonos drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę;
43 ir jis davė jam važiuoti antrajame vežime, kurį jis turėjo; ir jie šaukė pirma jo: „Klaupkitės“; ir jis jį padarė visos Egipto šalies valdovu.
44 Ir faraonas pasakė Juozapui: „Aš esu faraonas, ir be tavęs niekas nepakels savo rankos ar kojos visoje Egipto šalyje“.
45 Ir faraonas praminė Juozapą vardu Safnat-Paneachas; ir jis jam davė į žmonas Asenatą, Ono kunigo Poti-Feros dukterį. Ir Juozapas išvyko po visą Egipto šalį.
46 Ir Juozapas buvo trisdešimties metų, kai jis stovėjo prieš Egipto karalių faraoną. Ir Juozapas, išėjęs nuo faraono akivaizdos, ėjo po visą Egipto šalį.
47 Ir per septynerius pertekliaus metus žemė davė saujomis.
48 Ir jis surinko visą maistą septynerių metų, kurie buvo Egipto šalyje, ir sukaupė maistą miestuose; maistą laukų, esančių aplink kiekvieną miestą, sukaupė tame mieste.
49 Ir Juozapas surinko grūdų labai daug, kaip jūros smilčių, kol liovėsi skaičiavęs; nes jų buvo be skaičiaus.
50 Ir prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs, kuriuos jam pagimdė Asenata, Ono kunigo Poti-Feros duktė.
51 Ir Juozapas praminė pirmagimį vardu Manasas; jis sakė: „Nes Dievas padarė, kad pamirščiau visą mano vargą ir visus mano tėvo namus“.
52 O antrąjį jis praminė vardu Efraimas: „Nes Dievas padarė, kad būčiau vaisingas mano sielvarto šalyje“.
53 Ir pasibaigė septyneri metai pertekliaus, kuris buvo Egipto šalyje.
54 Ir priartėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs; ir badas buvo visose šalyse; tačiau visoje Egipto šalyje buvo duonos.
55 Ir visai Egipto šaliai ėmus badauti, tauta šaukėsi faraono dėl duonos; ir faraonas tarė visiems egiptiečiams: „Eikite pas Juozapą; darykite, ką jis jums sakys“.
56 Ir badas buvo ant viso žemės paviršiaus; ir Juozapas atidarė visus sandėlius ir pardavinėjo egiptiečiams; ir badas Egipto šalyje ėjo sunkyn.
57 Ir visos šalys atėjo į Egiptą pas Juozapą javų pirkti; nes badas visose šalyse buvo toks sunkus.