Genesis 41— LTKJV

¹Ir įvyko dvejų pilnų metų pabaigoje, kad faraonas sapnavo; ir štai jis stovėjo prie upės.

²Ir štai iš upės išlipo septynios dailios išvaizdos karvės ir riebaus kūno; ir jos ganėsi pievoje.

³Ir štai po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios išvaizdos ir lieso kūno; ir atsistojo šalia anų karvių ant upės kranto.

⁴Ir bjaurios išvaizdos bei lieso kūno karvės suėdė septynias gražios išvaizdos ir riebias karves. Taigi faraonas prabudo.

⁵Ir jis miegojo ir sapnavo antrą kartą: ir štai septynios javų varpos išaugo ant vieno stiebo, vešlios ir geros.

⁶Ir štai po jų išdygo septynios plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.

⁷Ir septynios plonosios varpos prarijo septynias vešliąsias ir pilnąsias varpas. Ir faraonas prabudo, ir štai tai buvo sapnas.

⁸Ir įvyko ryte, kad jo dvasia nerimavo; ir jis siuntė ir pakvietė visus Egipto burtininkus ir visus jo išminčius; ir faraonas jiems papasakojo savo sapną; bet nebuvo nei vieno, kuris galėtų juos išaiškinti faraonui.

⁹Tada vyriausiasis taurininkas kalbėjo faraonui, sakydamas: „Aš šią dieną prisimenu savo kaltes;

¹⁰faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir įkalino mane sargybos vado namuose, tiek mane, tiek vyriausiąjį kepėją;

¹¹ir vieną naktį aš ir jis sapnavome sapną; mes sapnavome kiekvienas pagal savo sapno aiškinimą.

¹²Ir ten buvo su mumis jaunas vyras, hebrajas, sargybos vado tarnas; ir mes jam papasakojome, o jis mums išaiškino mūsų sapnus; išaiškino kiekvienam pagal kiekvieno sapną.

¹³Ir įvyko, kaip jis mums išaiškino, taip ir buvo: mane jis sugrąžino į mano tarnybą, o jį jis pakorė“.

¹⁴Tada faraonas pasiuntė ir pašaukė Juozapą, ir jie skubiai jį išvedė iš požeminio kalėjimo; ir jis nusiskutęs ir pasikeitęs drabužius įėjo pas faraoną.

¹⁵Ir faraonas tarė Juozapui: „Aš sapnavau sapną, o nėra nei vieno, kuris galėtų jį išaiškinti; bet aš girdėjau sakant apie tave, kad tu gali suprasti sapną, kad jį išaiškintum“.

¹⁶Ir Juozapas atsakė faraonui, sakydamas: „ Tai nėra manyje; Dievas duos faraonui taikingą atsakymą“.

¹⁷Ir faraonas tarė Juozapui: „Savo sapne štai aš stovėjau ant upės kranto;

¹⁸ir štai iš upės išlipo septynios karvės, riebaus kūno ir dailios išvaizdos, ir jos ganėsi pievoje;

¹⁹ir štai po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios išvaizdos ir sulysusios, tokios prastos, kokių nesu matęs visoje Egipto šalyje;

²⁰ir liesosios bei bjaurios išvaizdos karvės suėdė pirmąsias septynias riebiąsias karves;

²¹ir kai jos jas suėdė, nebuvo galima pažinti, kad jos buvo jas suėdusios; bet jos vis dar buvo bjaurios išvaizdos, kaip pradžioje. Taigi aš pabudau.

²²Ir aš savo sapne regėjau, ir štai septynios varpos išaugo ant vieno stiebo, pilnos ir gražios;

²³ir štai po jų išdygo septynios sudžiūvusios, plonos, rytų vėjo išdžiovintos varpos;

²⁴ir plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas; ir aš tai papasakojau burtininkams; bet nebuvo nei vieno, kuris galėtų man jį išaiškinti“.

²⁵Ir Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra vienas; Dievas parodė faraonui, ką jis ketina daryti.

²⁶Septynios gražiosios karvės – tai septyneri metai; ir septynios gražiosios varpos – tai septyneri metai; sapnas yra vienas.

²⁷Ir septynios liesosios ir bjaurios išvaizdos karvės, išlipusios po jų, tai septyneri metai; ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos, bus septyneri bado metai.

²⁸Šis yra dalykas, kurį aš pasakiau faraonui: ‘Dievas parodo faraonui, ką jis ketina daryti’.

²⁹Štai ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje;

³⁰bet po jų kils septyneri bado metai; ir bus pamirštas visas perteklius Egipto šalyje; ir badas sunaikins šalį;

³¹ir perteklius nebebus žinomas šalyje dėl to bado, kuris seks paskui; nes jis bus labai sunkus.

³²O kad sapnas dusyk pakartotas faraonui; tai todėl, kad tas dalykas yra Dievo įtvirtintas, ir Dievas netrukus jį įvykdys.

³³Taigi dabar faraonas teieško protingo ir išmintingo žmogaus ir tepastato jį Egipto šalies valdytoju.

³⁴Tedaro tai faraonas ir tepaskiria šaliai pareigūnų ir tepaima penktąją Egipto šalies dalį per septynerius pertekliaus metus.

³⁵Ir tesurenka jie visą šitų ateinančių gerųjų metų maistą ir tekaupia javus faraono rankai vadovaujant, ir tesaugo jie maistą miestuose.

³⁶Ir tas maistas bus atsarga šaliai septyneriems bado metams, kurie bus Egipto šalyje; kad šalis per badą nepražūtų“.

³⁷Ir tas dalykas buvo geras faraono akyse ir visų jo tarnų akyse.

³⁸Ir faraonas tarė savo tarnams: „Ar berasime tokį žmogų, kaip šis, kuriame yra Dievo Dvasia?“

³⁹Ir faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nei vieno tokio protingo ir išmintingo, kaip tu;

⁴⁰tu būsi mano namų valdovas ir pagal tavo žodį bus valdoma visa mano tauta; tik sostu aš būsiu didesnis už tave“.

⁴¹Ir faraonas tarė Juozapui: „Štai aš tave pastačiau visos Egipto šalies valdovu“.

⁴²Ir faraonas numovė nuo savo rankos savo žiedą ir jį užmovė ant Juozapo rankos ir apvilko jį plonos drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę;

⁴³ir jis davė jam važiuoti antrajame vežime, kurį jis turėjo; ir jie šaukė pirma jo: „Klaupkitės“; ir jis jį padarė visos Egipto šalies valdovu.

⁴⁴Ir faraonas pasakė Juozapui: „Aš esu faraonas, ir be tavęs niekas nepakels savo rankos ar kojos visoje Egipto šalyje“.

⁴⁵Ir faraonas praminė Juozapą vardu Safnat-Paneachas; ir jis jam davė į žmonas Asenatą, Ono kunigo Poti-Feros dukterį. Ir Juozapas išvyko po visą Egipto šalį.

⁴⁶Ir Juozapas buvo trisdešimties metų, kai jis stovėjo prieš Egipto karalių faraoną. Ir Juozapas, išėjęs nuo faraono akivaizdos, ėjo po visą Egipto šalį.

⁴⁷Ir per septynerius pertekliaus metus žemė davė saujomis.

⁴⁸Ir jis surinko visą maistą septynerių metų, kurie buvo Egipto šalyje, ir sukaupė maistą miestuose; maistą laukų, esančių aplink kiekvieną miestą, sukaupė tame mieste.

⁴⁹Ir Juozapas surinko grūdų labai daug, kaip jūros smilčių, kol liovėsi skaičiavęs; nes jų buvo be skaičiaus.

⁵⁰Ir prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs, kuriuos jam pagimdė Asenata, Ono kunigo Poti-Feros duktė.

⁵¹Ir Juozapas praminė pirmagimį vardu Manasas; jis sakė: „Nes Dievas padarė, kad pamirščiau visą mano vargą ir visus mano tėvo namus“.

⁵²O antrąjį jis praminė vardu Efraimas: „Nes Dievas padarė, kad būčiau vaisingas mano sielvarto šalyje“.

⁵³Ir pasibaigė septyneri metai pertekliaus, kuris buvo Egipto šalyje.

⁵⁴Ir priartėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs; ir badas buvo visose šalyse; tačiau visoje Egipto šalyje buvo duonos.

⁵⁵Ir visai Egipto šaliai ėmus badauti, tauta šaukėsi faraono dėl duonos; ir faraonas tarė visiems egiptiečiams: „Eikite pas Juozapą; darykite, ką jis jums sakys“.

⁵⁶Ir badas buvo ant viso žemės paviršiaus; ir Juozapas atidarė visus sandėlius ir pardavinėjo egiptiečiams; ir badas Egipto šalyje ėjo sunkyn.

⁵⁷Ir visos šalys atėjo į Egiptą pas Juozapą javų pirkti; nes badas visose šalyse buvo toks sunkus.