1Ir įvyko po šitų dalykų, kad Dievas gundė Abraomą ir jam tarė: „Abraomai“; ir jis tarė: „Štai aš čia “.
2Ir jis tarė: „Imk dabar savo sūnų, savo vienintelį sūnų Izaoką, kurį tu myli, ir eik į Morijos šalį; ir ten jį aukok kaip deginamąją auką ant vieno iš kalnų, apie kurį aš tau pasakysiu“.
3Ir Abraomas atsikėlė anksti rytą ir pabalnojo savo asilą bei paėmė su savimi du iš savo jaunuolių ir savo sūnų Izaoką ir prisiskaldė malkų deginamajai aukai, ir pakilo bei ėjo į vietą, apie kurią jam Dievas buvo sakęs.
4Tada, trečiąją dieną Abraomas pakėlė akis ir iš tolo pamatė tą vietą.
5Ir Abraomas tarė savo jaunuoliams: „Pasilikite čia su asilu; o aš ir berniukas eisime ten bei pagarbinsime ir sugrįšime pas jus“.
6Ir Abraomas paėmė tas deginamosios aukos malkas ir uždėjo jas ant savo sūnaus Izaoko; o jis pasiėmė į ranką ugnies ir peilį; ir jie abu ėjo kartu.
7Ir Izaokas kalbėjo savo tėvui Abraomui ir tarė: „Mano tėve“; o jis tarė: „Aš čia, mano sūnau“. Ir jis tarė: „Štai ugnis ir malkos; bet kur yra avinėlis deginamajai aukai?“
8Ir Abraomas tarė: „Dievas sau parūpins avinėlį deginamajai aukai, mano sūnau“; taip jie abu ėjo kartu.
9Ir jie atėjo į vietą, apie kurią Dievas jam buvo kalbėjęs; ir Abraomas ten pastatė aukurą ir išklojo malkas, ir surišo savo sūnų Izaoką, ir uždėjo jį ant aukuro virš malkų.
10Ir Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad papjautų savo sūnų.
11Bet VIEŠPATIES angelas jam pašaukė iš dangaus ir tarė: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia“.
12Ir jis tarė: „Nedėk savo rankos ant berniuko ir nieko jam nedaryk; nes dabar žinau, kad bijai Dievo, kadangi nesulaikei nuo manęs savo sūnaus, savo vienintelio sūnaus “.
13Ir Abraomas pakėlė savo akis ir pažiūrėjo, ir štai jam už nugaros avinas įstrigęs tankumyne savo ragais; ir Abraomas nuėjo ir paėmė tą aviną, ir jį paaukojo deginamajai aukai vietoj savo sūnaus.
14Ir Abraomas praminė tą vietą vardu Jehova-Jireh; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne tai bus matoma“.
15Ir VIEŠPATIES angelas antrą kartą šaukė Abraomui iš dangaus
16ir tarė: „Aš prisiekiau savimi, sako VIEŠPATS, kadangi tu tai padarei ir nesulaikei savo sūnaus, savo vienintelio sūnaus;
17aš tave laiminte laiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo sėklą kaip dangaus žvaigždes ir kaip smiltis, esančias ant jūros kranto; ir tavo sėkla pasisavins savo priešų vartus;
18ir tavo sėkloje bus palaimintos visos žemės tautos; kadangi tu paklusai mano balsui“.
19Taigi Abraomas sugrįžo pas savo jaunuolius, ir jie pakilo bei ėjo drauge į Beer-Šebą; ir Abraomas gyveno Beer-Šeboje.
20Ir įvyko po šitų dalykų, kad Abraomui buvo pranešta, sakant: „Štai Milka, ji irgi pagimdė vaikų tavo broliui Nahorui:
21jo pirmagimį Ucą, jo brolį Būzą, Aramo tėvą Kemuelį,
22Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį“.
23O Betuelis pagimdė Rebeką; šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.
24O jo sugulovė, kurios vardas Reuma, ji irgi pagimdė: Tebą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.