Genesis 21
1 Ir VIEŠPATS aplankė Sarą, kaip jis buvo sakęs, ir VIEŠPATS padarė Sarai, kaip jis buvo kalbėjęs.
2 Nes Sara pastojo ir pagimdė sūnų Abraomui jo senatvėje, paskirtu metu, apie kurį Dievas buvo jam kalbėjęs.
3 Ir Abraomas praminė savo sūnų, kuris jam buvo gimęs, kurį jam pagimdė Sara, vardu Izaokas.
4 Ir Abraomas apipjaustė savo sūnų Izaoką, esantį aštuonių dienų amžiaus, kaip Dievas jam buvo įsakęs.
5 Ir Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė jo sūnus Izaokas.
6 Ir Sara tarė: „Dievas man padarė juoko, kad visi, kurie girdės, juoksis su manimi“.
7 Ir ji tarė: „Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara žindys vaikus? Nes aš jam pagimdžiau sūnų jo senatvėje“.
8 Ir vaikas augo ir buvo nujunkytas; ir tą dieną, kai Izaokas buvo nujunkytas, Abraomas iškėlė didelį pokylį.
9 Ir Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ji buvo pagimdžiusi Abraomui, besityčiojantį.
10 Dėl to ji tarė Abraomui: „Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų; nes šitos vergės sūnus nebus paveldėtojas su mano sūnumi, su Izaoku“.
11 Ir tas dalykas buvo labai sunkus Abraomo akyse dėl jo sūnaus.
12 Ir Dievas tarė Abraomui: „Tenebūna tai sunku tavo akyse dėl berniuko ir dėl tavo vergės; visame, ką Sara tau sakė, paklausyk jos balso; nes Izaoke bus pašaukta tavo sėkla.
13 Ir taip pat iš vergės sūnaus aš padarysiu tautą, nes jis yra tavo sėkla“.
14 Ir Abraomas atsikėlė anksti ryte ir paėmė duonos bei indą vandens ir davė Hagarai, užkėlęs tai jai ant peties, ir vaiką, ir ją išleido; ir ji išėjo ir klaidžiojo Beer-Šebos dykumoje.
15 Ir vanduo inde buvo išsekęs, ir ji numetė vaiką po vienu iš krūmokšnių.
16 Ir ji nuėjo bei atsisėdo priešais jį per gerą, lyg lanko šūvio, atstumą; nes ji tarė: „Tenematysiu vaiko mirties“. Ir ji sėdėjo priešais jį ir pakeltu balsu verkė.
17 Ir Dievas išgirdo berniuko balsą; ir Dievo angelas pašaukė iš dangaus Hagarai ir jai tarė: „Kas tau yra, Hagara? Nebijok; nes Dievas išgirdo berniuko balsą ten, kur jis yra.
18 Kelkis, pakelk berniuką ir laikyk jį savo rankoje; nes aš jį padarysiu didele tauta“.
19 Ir Dievas jai atvėrė akis, ir ji išvydo vandens šulinį; ir ji nuėjo ir pripylė indą vandens ir davė berniukui gerti.
20 Ir Dievas buvo su berniuku; ir jis augo ir gyveno dykumoje, ir tapo lankininku.
21 Ir jis gyveno Parano dykumoje; ir jo motina ėmė jam žmoną iš Egipto šalies.
22 Ir įvyko anuo metu, kad Abimelechas ir jo kariuomenės vyriausiasis vadas Picholas tarė Abraomui, sakydamas: „Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai;
23 todėl dabar prisiek man čia Dievu, kad tu nesielgsi melagingai su manimi nei su mano sūnumi, nei su mano sūnaus sūnumi; bet pagal gerumą, kurį tau padariau, taip padarysi man ir kraštui, kuriame esi laikinai apsigyvenęs“.
24 Ir Abraomas tarė: „Aš prisieksiu“.
25 Ir Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl vandens šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo smurtu atėmę.
26 Ir Abimelechas tarė: „Aš nežinau, kas tai padarė; nei tu man pranešei, nei aš apie tai girdėjau, bet tik šiandien“.
27 Ir Abraomas paėmė avių bei jaučių ir davė juos Abimelechui; ir jie abu sudarė sandorą.
28 Ir Abraomas atskirai pasistatė septynias kaimenės avis.
29 Ir Abimelechas tarė Abraomui: „Ką reiškia šios septynios avys, kurias atskirai pasistatei?“
30 Ir jis tarė: „Nes šias septynias avis tu imsi iš mano rankos, kad jos būtų man liudijimas, jog aš iškasiau šitą šulinį“.
31 Dėl to tą vietą jis pavadino Beer-Šeba; nes ten jie abu prisiekė.
32 Taip jie sudarė sandorą Beer-Šeboje; paskui Abimelechas ir jo kariuomenės vyriausiasis vadas Picholas pakilo ir jie sugrįžo į filistinų šalį.
33 Ir Abraomas pasodino Beer-Šeboje giraitę ir ten šaukėsi VIEŠPATIES, amžinojo Dievo, vardo.
34 Ir Abraomas daug dienų gyveno filistinų šalyje.