Bible

Focus

On Your Ministry and Not Your Media

Try RisenMedia.io Today!

Click Here

Genesis 18

:
Lithuanian - LTKJV
1 Ir VIEŠPATS jam pasirodė Mamrės lygumose; o jis sėdėjo palapinės duryse dienos kaitroje;
2 ir jis pakėlė savo akis ir pažiūrėjo, ir štai trys vyrai stovėjo prie jo; ir juos pamatęs jis bėgo nuo palapinės durų pasitikti ir nusilenkė iki žemės
3 bei tarė: „Mano Viešpatie, jei dabar radau palankumą tavo akyse, meldžiu tave, nepraeik pro šalį nuo savo tarno;
4 meldžiu jus, tebūna atnešta truputis vandens, ir nusiplaukite kojas, ir pailsėkite po medžiu;
5 o atnešiu duonos kąsnį, ir pastiprinkite savo širdis; po to eikite toliau; nes dėl to jūs atėjote pas savo tarną“. Ir jie tarė: „Daryk taip, kaip kalbėjai“.
6 Ir Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: „Skubiai paruošk tris saikus smulkių miltų, suminkyk juos ir iškepk ant židinio paplotėlių“.
7 O Abraomas nubėgo prie bandos ir paėmęs minkštą gerą veršį padavė jaunuoliui; o tas skubėjo paruošti.
8 Ir jis paėmė sviesto bei pieno ir veršį, kurį buvo paruošęs, ir padėjo prieš juos; ir jis stovėjo prie po medžiu, o jie valgė.
9 Ir jie tarė jam: „Kur tavo žmona Sara?“ Ir jis tarė: „Štai, palapinėje“.
10 O jis tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave pagal gyvenimo laiką; ir štai tavo žmona Sara turės sūnų“. O Sara tai girdėjo palapinės duryse, esančiose jo užnugaryje.
11 Na, o Abraomas ir Sara buvo seni, gerai palaužti amžiaus; ir Sarai paliovė būti pagal moterų būdą.
12 Todėl Sara juokėsi savyje, sakydama: „Pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, ar turėsiu malonumą?“
13 Ir VIEŠPATS tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‚Ar aš, būdama sena, tikrai vaiką pagimdysiu?‘
14 Ar yra kas VIEŠPAČIUI per sunku? Skirtu laiku pagal gyvenimo laiką sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų“.
15 Tada Sara gynėsi, sakydama: „Aš nesijuokiau“; nes ji bijojo. Ir jis tarė: „Ne; tu juokeisi“.
16 Ir tie vyrai pakilo ten ir žiūrėjo link Sodomos; o Abraomas ėjo su jais, kad juos palydėtų į kelią.
17 Ir VIEŠPATS tarė: „Ar slėpsiu nuo Abraomo tai, darau;
18 kadangi Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, ir visos žemės tautos bus palaimintos jame?
19 Nes žinau jį, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namiškiams po savęs, ir jie laikysis VIEŠPATIES kelio, kad darytų teisingumą ir teismą; kad VIEŠPATS atneštų Abraomui tai, yra apie kalbėjęs“.
20 Ir VIEŠPATS tarė: „Kadangi Sodomos ir Gomoros šauksmas yra didelis ir kadangi nuodėmė yra labai sunki;
21 dabar nusileisiu ir pamatysiu, ar jie darė visiškai pagal savo šauksmą, kuris mane yra pasiekęs; o jei ne, sužinosiu“.
22 Ir tie vyrai nusuko nuo ten savo veidus ir ėjo link Sodomos; bet Abraomas dar tebestovėjo VIEŠPATIES akivaizdoje.
23 Ir Abraomas priartėjo ir tarė: „Ar tu sunaikinsi taip pat ir teisųjį su nedorėliu?
24 Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste; ar taip pat sunaikinsi ir nepagailėsi tos vietovės dėl penkiasdešimties teisiųjų, esančių joje?
25 Tebūna toli nuo tavęs taip daryti kad nužudytum teisųjį su nedorėliu; ir kad teisusis būtų kaip nedorėlis, tebūna tai toli nuo tavęs; argi visos žemės Teisėjas neturėtų daryti, kas teisu?“
26 Ir VIEŠPATS tarė: „Jei Sodomoje, miesto viduje, rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai dėl pasigailėsiu visos vietovės“.
27 Ir Abraomas atsakė ir tarė: „Na štai, apsiėmiau kalbėti Viešpačiui aš, kuris tesu dulkės ir pelenai;
28 galbūt ligi penkiasdešimties teisiųjų trūks penkių; ar dėl pritrūkusių penkių tu sunaikinsi visą miestą?“ Ir jis tarė: „Jei ten rasiu keturiasdešimt penkis, jo nesunaikinsiu“.
29 Ir jis dar jam kalbėjo ir tarė: „Galbūt ten bus rasta keturiasdešimt“. Ir jis tarė: „Dėl keturiasdešimties to nepadarysiu“.
30 Ir jis tarė jam: „O, tenepyksta Viešpats, ir kalbėsiu; galbūt ten bus rasta trisdešimt“. Ir jis tarė: „Aš to nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt“.
31 Ir jis tarė: „Na štai, apsiėmiau kalbėti Viešpačiui: galbūt ten bus rasta dvidešimt“. Ir jis tarė: „Aš nesunaikinsiu jo dėl dvidešimties“.
32 Ir jis tarė: „O, tenepyksta Viešpats, ir dar vieną kartą kalbėsiu: galbūt ten bus rasta dešimt“. Ir jis tarė: „Aš nesunaikinsiu jo dėl dešimties“.
33 Ir VIEŠPATS, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo sau; o Abraomas sugrįžo į savo vietą.