Ezekiel 20
1 Ir septintaisiais metais, penktąjį mėnesį, to mėnesio dešimtąją dieną įvyko, kad kai kurie iš Izraelio vyresniųjų atėjo pasiklausti VIEŠPATIES ir atsisėdo priešais mane.
2 Tada man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
3 „Žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio vyresniesiems ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Ar jūs atėjote manęs pasiklausti? Kaip aš gyvas, aš nesiduosiu jūsų klausiamas, – sako Viešpats DIEVAS.
4 – Ar tu juos teisi, žmogaus sūnau, ar tu teisi? Duok jiems žinoti jų tėvų bjaurystes
5 ir sakyk jiems: Taip sako Viešpats DIEVAS: Tą dieną, kai išrinkau Izraelį ir pakėliau savo ranką Jokūbo namų sėklai ir jiems tapau žinomas Egipto šalyje, kai pakėliau jiems savo ranką, sakydamas: „Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“;
6 tą dieną, kai jiems pakėliau savo ranką, kad išvesčiau juos iš Egipto šalies į šalį, kurią buvau jiems ištyręs, tekančią pienu ir medumi, kuri yra visų šalių šlovė;
7 tada jiems pasakiau: „Meskite šalin kiekvienas savo akių bjaurystes ir nesusiterškite Egipto stabais; aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.
8 Bet jie maištavo prieš mane ir nenorėjo manęs klausyti; nei vienas nemetė šalin savo akių bjaurysčių ir jie nepaliko Egipto stabų; tada tariau: „Aš išliesiu ant jų savo įtūžį, kad ant jų įvykdyčiau savo pyktį Egipto šalies viduje“.
9 Bet aš dariau dėl savo vardo, kad jis nebūtų suterštas prieš pagonis, tarp kurių jie buvo, kurių akyse jiems tapau žinomas, išvesdamas juos iš Egipto šalies.
10 Tad išvedžiau juos iš Egipto šalies ir atvedžiau į dykumą.
11 Ir daviau jiems savo įstatus ir paskelbiau jiems savo teismus, kuriais žmogus gyvens, jei juos vykdys.
12 Taipogi jiems dar daviau savo sabatus, kad būtų ženklas tarp manęs ir jų, kad jie žinotų, jog aš esu VIEŠPATS, kuris juos pašvenčia.
13 Bet Izraelio namai maištavo prieš mane dykumoje; jie nevaikščiojo pagal mano įstatus ir atmetė mano teismus, kuriais žmogus gyvens, jei juos vykdys; ir jie labai suteršė mano sabatus; tada tariau: „Aš išliesiu ant jų savo įtūžį dykumoje, kad juos sunaikinčiau“.
14 Bet aš dariau dėl savo vardo, kad jis nebūtų suterštas prieš pagonis, kurių akyse juos išvedžiau.
15 Taipogi aš dar jiems pakėliau savo ranką dykumoje, kad jų neįvesiu į pienu ir medumi tekančią šalį, kurią buvau jiems davęs, kuri yra visų šalių šlovė;
16 kadangi jie niekino mano teismus ir nevaikščiojo pagal mano įstatus, bet suteršė mano sabatus; nes jų širdis nuėjo paskui jų stabus.
17 Tačiau mano akiai pagailo jų, kad jų nesunaikinčiau, ir nepadariau jiems galo dykumoje.
18 Bet aš pasakiau jų vaikams dykumoje: „Nevaikščiokite pagal savo tėvų įstatus ir nesilaikykite jų teismų, ir nesusiterškite jų stabais;
19 aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas; vaikščiokite pagal mano įstatus, laikykitės mano teismų ir juos vykdykite;
20 ir pašvęskite mano sabatus; jie bus ženklas tarp manęs ir jūsų, kad žinotumėte, jog aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.
21 Tačiau vaikai maištavo prieš mane; jie nevaikščiojo pagal mano įstatus ir nesilaikė mano teismų, kad juos vykdytų, kuriais žmogus gyvens, jei juos vykdys; jie suteršė mano sabatus; tada tariau: „Aš norėčiau ant jų išlieti savo įtūžį, kad prieš juos įvykdyčiau savo pyktį dykumoje“.
22 Tačiau aš atitraukiau savo ranką ir dariau dėl savo vardo, kad jis nebūtų suterštas akyse pagonių, kuriems matant juos išvedžiau.
23 Aš taip pat jiems pakėliau savo ranką dykumoje, kad juos išsklaidyčiau tarp pagonių ir išvaikyčiau po šalis;
24 kadangi jie nevykdė mano teismų, bet niekino mano įstatus, suteršė mano sabatus, ir jų akys sekė jų tėvų stabus.
25 Todėl jiems daviau negerų įstatų ir teismų, kuriais jie neturėtų gyventi;
26 ir juos suteršiau jų pačių dovanomis, jiems perleidžiant per ugnį visus atveriančius įsčias, kad juos padaryčiau apleistus, tuo tikslu, kad jie žinotų, jog aš esu VIEŠPATS.
27 Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio namams ir jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Dar tuo jūsų tėvai man piktžodžiavo nusižengdami prieš mane.
28 Nes kai juos atvedžiau į šalį, dėl kurios pakėliau savo ranką, kad jiems ją duočiau, tada jie pamatė visas aukštas kalvas ir visus tankius medžius ir ten aukojo savo aukas, ir ten jie savo auka kurstė; ten jie skleidė ir savo gardų kvapą ir išliejo savo geriamąsias aukas.
29 Tada jiems sakiau: „Kas yra ta aukštuma, į kurią einate?“ Iki šios dienos ją vadina Bamos vardu.
30 Todėl sakyk Izraelio namams: Taip sako Viešpats DIEVAS: Ar jūs susiteršę savo tėvų būdu ir paleistuvaujate pagal jų bjaurystes?
31 Nes aukodami savo dovanas, perleisdami savo sūnus per ugnį, jūs iki šios dienos susiteršiate visais savo stabais; ar aš turėčiau duotis jūsų klausiamas, o Izraelio namai? Kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – aš nesiduosiu jūsų klausiamas.
32 Ir tai, kas ateina jums į galvą, to visiškai nebus, kai jūs sakote: „Mes būsime kaip pagonys, kaip šalių šeimos, kad tarnautume medžiui ir akmeniui“.
33 Kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – tikrai aš jus valdysiu galinga ranka ir ištiesta ranka bei išlietu įtūžiu;
34 ir išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš šalių, po kurias esate išsklaidyti, galinga ranka ir ištiesta ranka bei išlietu įtūžiu.
35 Ir jus atvesiu į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi akis į akį.
36 Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip aš bylinėsiuosi su jumis, – sako Viešpats DIEVAS.
37 – Aš jus pervesiu po lazda, ir įvesiu jus į sandoros saitus;
38 ir išvalysiu iš jūsų tarpo maištininkus ir nusižengiančius prieš mane; juos išvesiu iš krašto, kur jie laikinai apsigyvenę, bet jie neįeis į Izraelio šalį; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.
39 O dėl jūsų, o Izraelio namai, – taip sako Viešpats DIEVAS, – eikite, tarnaukite kiekvienas savo stabams, ir taip pat po to, jei manęs neklausysite; bet nebeterškite mano šventojo vardo savo dovanomis ir savo stabais.
40 Nes mano šventame kalne, Izraelio aukštybės kalne, – sako Viešpats DIEVAS, – ten man tarnaus visi Izraelio namai, jie visi šalyje; ten aš juos priimsiu ir ten reikalausiu jūsų aukų ir jūsų aukojimų pirmavaisių su visais jūsų šventais dalykais.
41 Aš jus priimsiu kartu su jūsų gardžiu kvapu, kai jus išvesiu iš tautų ir surinksiu jus iš šalių, po kurias buvote išsklaidyti; ir būsiu pašvęstas jumyse pagonių akivaizdoje.
42 Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai jus atvesiu į Izraelio šalį, į kraštą, dėl kurio pakėliau savo ranką, kad jį duočiau jūsų tėvams.
43 Ir ten jūs prisiminsite savo kelius ir visus savo darbus, kuriais buvote susiteršę; ir jūs pasibjaurėsite savimi savo pačių akyse dėl visų savo piktų darbų, kuriuos darėte.
44 Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai aš būsiu padaręs su jumis dėl savo vardo, ne pagal jūsų piktus kelius ir jūsų sugedusius darbus, o Izraelio namai, – sako Viešpats DIEVAS’“.
45 Man dar atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
46 „Žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą pietų link, lašink savo žodį pietų link ir pranašauk prieš pietų lauko mišką;
47 ir sakyk pietų miškui: ‘Klausyk VIEŠPATIES žodžio: Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš užkursiu tavyje ugnį, ir ji surys tavyje kiekvieną žaliuojantį medį ir kiekvieną sausą medį; liepsnojanti liepsna neužges, ir visi veidai nuo pietų iki šiaurės bus joje sudeginti.
48 Ir visi kūnai pamatys, kad aš, VIEŠPATS, ją užkūriau; ji neužges’“.
49 Tada aš tariau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Jie sako apie mane: ‘Argi jis nekalba palyginimais‘?“