Ezekiel 16
1 Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2 „Žmogaus sūnau, duok Jeruzalei žinoti jos bjaurystes
3 ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS Jeruzalei: Tavo gimimas ir tavo kilmė iš Kanaano šalies; tavo tėvas buvo amoritas, o tavo motina – hetitė.
4 O dėl tavo gimimo, tą dieną, kai gimei, tavo bamba nebuvo nupjauta ir tu nebuvai nuplauta vandeniu, kad tave suminkštintų; tu visai nebuvai nei ištrinta druska, nei suvystyta.
5 Jokia akis tavęs nepasigailėjo, kad tau padarytų bent vieną iš tų dalykų, kad tave užjaustų; bet tu buvai išmesta į atvirą lauką, kad bjaurėtųsi tavo asmenybe, tą dieną, kai gimei.
6 Ir aš, praeidamas pro tave, pamačiau tave susiteršusią savo pačios kraujyje, ir tariau tau, kai buvai savo kraujyje: „Gyvenk“; taip, aš tariau tau, kai buvai savo kraujyje: „Gyvenk“.
7 Aš tave dauginau kaip lauko pumpurus, ir tu padaugėjai, ir padidėjai, ir tapai puikus papuošalas; tavo krūtys susiformavo ir tavo plaukai užaugo, tačiau tu buvai nuoga ir plika.
8 Na, o aš pro tave praeidamas pažiūrėjau į tave, ir štai tavo metas buvo meilės metas; aš išskleidžiau virš tavęs savo skverną ir apdengiau tavo nuogumą; taip, aš tau prisiekiau ir įstojau į sandorą su tavimi, – sako Viešpats DIEVAS, – ir tu tapai mano.
9 Tada aš apiploviau tave vandeniu; taip, aš visiškai nuploviau nuo tavęs tavo kraują ir patepiau tave aliejumi.
10 Taip pat tave apvilkau siuvinėtu dirbiniu, apaviau barsukų oda, apjuosiau plonu linu ir apdengiau tave šilku.
11 Taip pat papuošiau tave papuošalais, ant tavo rankų uždėjau apyrankes ir grandinėlę tau ant kaklo.
12 Ir uždėjau tau ant kaktos brangenybes, auskarus tau į ausis ir gražų vainiką tau ant galvos.
13 Taip tu buvai papuošta auksu bei sidabru; ir tavo apdaras buvo iš plono lino, šilko ir siuvinėto dirbinio; tu valgei smulkius miltus, medų ir aliejų; ir tu buvai be galo graži, ir suklestėjai ligi karalystės.
14 Ir tavo garbė pasklido tarp pagonių dėl tavo grožio; nes jis buvo tobulas per mano gražumą, kurį buvau uždėjęs ant tavęs, – sako Viešpats DIEVAS.
15 Bet tu pasitikėjai savo grožiu ir dėl savo garbės užsiiminėjai paleistuvavimu, ir išliejai savo paleistuvystes ant kiekvieno praeinančio; tai buvo jo.
16 Tu paėmei savo drabužių ir įvairiomis spalvomis papuošei savo aukštumas ir ant jų paleistuvavai; tokių dalykų neatsitiks ir taip nebus.
17 Taip pat tu ėmei savo gražias brangenybes iš mano aukso ir iš mano sidabro, kurias buvau tau davęs, ir pasidarei sau vyrų atvaizdų, ir paleistuvavai su jais,
18 ir ėmei savo išsiuvinėtus drabužius ir apdengei juos; ir padėjai prieš juos mano aliejų ir mano smilkalus.
19 Taip pat mano maistą, kurį tau daviau: smulkius miltus, aliejų ir medų, kuriais tave maitinau, – tu padėjai prieš juos kaip gardų kvapą; ir taip buvo, – sako Viešpats DIEVAS.
20 Tu dar ėmei savo sūnus ir savo dukteris, kuriuos buvai man pagimdžiusi, ir juos aukojai jiems, kad būtų suryti. Ar tau maža buvo paleistuvysčių,
21 kad mano vaikus žudei ir juos atidavei darydamas, kad jie pereitų aniems per ugnį?
22 Ir visose savo bjaurystėse ir savo paleistuvavimuose tu neatsiminei savo jaunystės dienų, kai buvai nuoga ir plika, ir buvai susiteršusi savo kraujyje.
23 Ir po visų tavo nedorybių (vargas, vargas tau! – sako Viešpats DIEVAS)
24 įvyko, kad tu pasistatei sau iškilią vietą ir pasidarei aukštumų kiekvienoje gatvėje.
25 Kiekvienoje kelio pradžioje tu pastatei savo aukštumas ir padarei, kad tavo grožiu bjaurėtųsi, ir praskėtei savo kojas kiekvienam praeiviui, ir dauginai savo paleistuvavimus.
26 Tu paleistuvavai su savo kaimynais egiptiečiais, esančiais didelio kūno; ir padauginai savo paleistuvavimus, idant kurstytum mano pyktį.
27 Štai todėl aš ištiesiau savo ranką virš tavęs, sumažinau nuolatinį tavo maistą ir atidaviau tave valiai tų, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlaus kelio.
28 Tu paleistuvavai ir su asirais, nes buvai nepasotinama; taip, tu paleistuvavai su jais, tačiau negalėjai pasitenkinti.
29 Tu dar dauginai savo paleistuvystę Kanaano šalyje iki Chaldėjos; tačiau ir tuo nepasitenkinai.
30 Kokia silpna tavo širdis, – sako Viešpats DIEVAS, – kad tu darai visa tai, ką daro valdinga paleistuvaujanti moteris;
31 kad pasistatai savo iškilią vietą kiekvieno kelio pradžioje ir padarai savo aukštumas kiekvienoje gatvėje; ir nebuvai kaip paleistuvė, nes paniekinai užmokestį;
32 bet kaip svetimaujanti žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus!
33 Jie duoda dovanas visoms paleistuvėms; bet tu duodi savo dovanas visiems savo meilužiams ir juos samdai, kad jie iš visų pusių ateitų prie tavo paleistuvavimo.
34 Ir savo paleistuvavimuose tu esi priešingybė kitoms moterims tuo, kad niekas neseka tau iš paskos paleistuvauti; ir tuo, kad tu duodi užmokestį, o tau nėra duodamas užmokestis, esi skirtinga.
35 Todėl, o paleistuve, klausyk VIEŠPATIES žodžio:
36 Taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi išsiliejo tavo nešvarumas, ir tavo nuogumas atsidengė per tavo paleistuvavimus su tavo meilužiais ir su visais tavo bjaurysčių stabais, ir per tavo vaikų kraują, kurį jiems davei;
37 todėl štai aš surinksiu visus tavo meilužius, su kuriais turėjai malonumą, ir visus, kuriuos mylėjai, drauge su visais, kurių nekentei; aš juos surinksiu prieš tave aplinkui ir jiems atidengsiu tavo nuogumą, kad jie pamatytų visą tavo nuogumą.
38 Ir aš tave teisiu, kaip teisiamos laužančios santuoką ir kraują praliejančios moterys; ir įtūžiu bei pavydu tau duosiu kraujo.
39 Taip pat atiduosiu tave į jų rankas, ir jie nuvers tavo iškilią vietą, nugriaus tavo aukštumas; jie nutrauks nuo tavęs tavo drabužius, atims tavo gražias brangenybes ir paliks tave pliką ir nuogą.
40 Ir jie atves aukštyn prieš tave būrį, ir jie užmėtys tave akmenimis ir perdurs tave savo kalavijais.
41 Ir jie sudegins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismus daugelio moterų akyse; ir padarysiu, kad tu liausies paleistuvavusi, ir taip pat tu nebeduosi užmokesčio.
42 Taip aš padarysiu, kad ilsėtųsi mano įtūžis, skirtas tau, ir mano pavydas pasitrauks nuo tavęs, aš būsiu ramus ir nebepyksiu.
43 Kadangi tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet visu tuo mane erzinai; todėl štai aš atmokėsiu tavo keliu tau ant galvos, – sako Viešpats DIEVAS; – ir tu nedarysi šito gašlavimo daugiau negu visų savo bjaurysčių.
44 Štai kiekvienas, vartojantis patarles, vartos šią patarlę prieš tave, sakydamas: „Kokia motina, tokia ir jos duktė“.
45 Tu esi savo motinos duktė, kuri bjaurisi savo vyru ir savo vaikais; ir tu esi sesuo savo seserų, kurios bjaurisi savo vyrais ir savo vaikais; jūsų motina buvo hetitė, o jūsų tėvas amoritas.
46 Ir tavo vyresnioji sesuo yra Samarija, ji ir jos dukterys, gyvenančios tavo kairėje; ir tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.
47 Nors tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes; bet tarsi to buvo per maža, tu sugedai visuose savo keliuose labiau negu jos.
48 Kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – tavo sesuo Sodoma, nei ji, nei jos dukterys nedarė, kaip darei tu ir tavo dukterys.
49 Štai tai buvo tavo sesers Sodomos neteisybė; joje ir jos dukteryse buvo išdidumas, duonos sotumas ir gausus dykinėjimas, ir rankos vargšui ir beturčiui ji nesustiprino.
50 Ir mano akivaizdoje jos buvo išpuikusios ir darė bjaurystes; todėl aš jas pašalinau, kai pamačiau, kad gerai.
51 Samarija nepadarė nei pusės tavo nuodėmių; bet tu padauginai savo bjaurystes labiau negu jos, ir visomis savo bjaurystėmis, kurias darei, tu išteisinai savo seseris.
52 Tu irgi, kuri teisei savo seseris, nešiok savo gėdą dėl savo nuodėmių, kurias darei bjauresnes už jų; jos yra teisesnės už tave; taip, būk sugėdinta ir nešiok savo gėdą, nes tu išteisinai savo seseris.
53 Kai aš sugrąžinsiu jų nelaisvę, Sodomos bei jos dukterų nelaisvę ir Samarijos bei jos dukterų nelaisvę, tada aš sugrąžinsiu nelaisvę tavo belaisvių jų tarpe;
54 kad tu neštum savo gėdą ir būtum sugėdinta visu tuo, ką esi padariusi, būdama joms paguoda.
55 Kai tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys, sugrįš į savo ankstesnę būklę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo ankstesnę būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į savo ankstesnę būklę.
56 Nes tavo sesuo Sodoma tavąja burna nebuvo minima tavo išdidumo dieną,
57 kai dar nebuvo atidengta tavo nedorybė, kaip tavo priekaišto metu nuo Sirijos dukterų ir visų jos aplinkinių, filistinų dukterų, kurios tave niekina aplinkui.
58 Tu nešei savo gašlumą ir savo bjaurystes’, – sako VIEŠPATS.
59 Nes taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Aš pasielgsiu su tavimi, kaip pasielgei tu, kuri paniekinai priesaiką, sulaužydama sandorą.
60 Tačiau aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir įtvirtinsiu tau amžiną sandorą.
61 Tada tu atsiminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris, savo vyresniąją ir savo jaunesniąją; ir jas atiduosiu tau į dukteris, bet ne per tavo sandorą.
62 Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi; ir tu žinosi, kad aš esu VIEŠPATS;
63 kad tu atsimintum ir susigėstum, ir niekada nebeatvertum savo burnos dėl savo gėdos, kai tave sutaikinsiu su savimi dėl visko, ką esi padariusi’, – sako Viešpats DIEVAS“.