1Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, duok Jeruzalei žinoti jos bjaurystes
3ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS Jeruzalei: Tavo gimimas ir tavo kilmė iš Kanaano šalies; tavo tėvas buvo amoritas, o tavo motina – hetitė.
4O dėl tavo gimimo, tą dieną, kai gimei, tavo bamba nebuvo nupjauta ir tu nebuvai nuplauta vandeniu, kad tave suminkštintų; tu visai nebuvai nei ištrinta druska, nei suvystyta.
5Jokia akis tavęs nepasigailėjo, kad tau padarytų bent vieną iš tų dalykų, kad tave užjaustų; bet tu buvai išmesta į atvirą lauką, kad bjaurėtųsi tavo asmenybe, tą dieną, kai gimei.
6Ir aš, praeidamas pro tave, pamačiau tave susiteršusią savo pačios kraujyje, ir tariau tau, kai buvai savo kraujyje: „Gyvenk“; taip, aš tariau tau, kai buvai savo kraujyje: „Gyvenk“.
7Aš tave dauginau kaip lauko pumpurus, ir tu padaugėjai, ir padidėjai, ir tapai puikus papuošalas; tavo krūtys susiformavo ir tavo plaukai užaugo, tačiau tu buvai nuoga ir plika.
8Na, o aš pro tave praeidamas pažiūrėjau į tave, ir štai tavo metas buvo meilės metas; aš išskleidžiau virš tavęs savo skverną ir apdengiau tavo nuogumą; taip, aš tau prisiekiau ir įstojau į sandorą su tavimi, – sako Viešpats DIEVAS, – ir tu tapai mano.
9Tada aš apiploviau tave vandeniu; taip, aš visiškai nuploviau nuo tavęs tavo kraują ir patepiau tave aliejumi.
10Taip pat tave apvilkau siuvinėtu dirbiniu, apaviau barsukų oda, apjuosiau plonu linu ir apdengiau tave šilku.
11Taip pat papuošiau tave papuošalais, ant tavo rankų uždėjau apyrankes ir grandinėlę tau ant kaklo.
12Ir uždėjau tau ant kaktos brangenybes, auskarus tau į ausis ir gražų vainiką tau ant galvos.
13Taip tu buvai papuošta auksu bei sidabru; ir tavo apdaras buvo iš plono lino, šilko ir siuvinėto dirbinio; tu valgei smulkius miltus, medų ir aliejų; ir tu buvai be galo graži, ir suklestėjai ligi karalystės.
14Ir tavo garbė pasklido tarp pagonių dėl tavo grožio; nes jis buvo tobulas per mano gražumą, kurį buvau uždėjęs ant tavęs, – sako Viešpats DIEVAS.
15Bet tu pasitikėjai savo grožiu ir dėl savo garbės užsiiminėjai paleistuvavimu, ir išliejai savo paleistuvystes ant kiekvieno praeinančio; tai buvo jo.
16Tu paėmei savo drabužių ir įvairiomis spalvomis papuošei savo aukštumas ir ant jų paleistuvavai; tokių dalykų neatsitiks ir taip nebus.
17Taip pat tu ėmei savo gražias brangenybes iš mano aukso ir iš mano sidabro, kurias buvau tau davęs, ir pasidarei sau vyrų atvaizdų, ir paleistuvavai su jais,
18ir ėmei savo išsiuvinėtus drabužius ir apdengei juos; ir padėjai prieš juos mano aliejų ir mano smilkalus.
19Taip pat mano maistą, kurį tau daviau: smulkius miltus, aliejų ir medų, kuriais tave maitinau, – tu padėjai prieš juos kaip gardų kvapą; ir taip buvo, – sako Viešpats DIEVAS.
20Tu dar ėmei savo sūnus ir savo dukteris, kuriuos buvai man pagimdžiusi, ir juos aukojai jiems, kad būtų suryti. Ar tau maža buvo paleistuvysčių,
21kad mano vaikus žudei ir juos atidavei darydamas, kad jie pereitų aniems per ugnį?
22Ir visose savo bjaurystėse ir savo paleistuvavimuose tu neatsiminei savo jaunystės dienų, kai buvai nuoga ir plika, ir buvai susiteršusi savo kraujyje.
23Ir po visų tavo nedorybių (vargas, vargas tau! – sako Viešpats DIEVAS)
24įvyko, kad tu pasistatei sau iškilią vietą ir pasidarei aukštumų kiekvienoje gatvėje.
25Kiekvienoje kelio pradžioje tu pastatei savo aukštumas ir padarei, kad tavo grožiu bjaurėtųsi, ir praskėtei savo kojas kiekvienam praeiviui, ir dauginai savo paleistuvavimus.
26Tu paleistuvavai su savo kaimynais egiptiečiais, esančiais didelio kūno; ir padauginai savo paleistuvavimus, idant kurstytum mano pyktį.
27Štai todėl aš ištiesiau savo ranką virš tavęs, sumažinau nuolatinį tavo maistą ir atidaviau tave valiai tų, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlaus kelio.
28Tu paleistuvavai ir su asirais, nes buvai nepasotinama; taip, tu paleistuvavai su jais, tačiau negalėjai pasitenkinti.
29Tu dar dauginai savo paleistuvystę Kanaano šalyje iki Chaldėjos; tačiau ir tuo nepasitenkinai.
30Kokia silpna tavo širdis, – sako Viešpats DIEVAS, – kad tu darai visa tai, ką daro valdinga paleistuvaujanti moteris;
31kad pasistatai savo iškilią vietą kiekvieno kelio pradžioje ir padarai savo aukštumas kiekvienoje gatvėje; ir nebuvai kaip paleistuvė, nes paniekinai užmokestį;
32bet kaip svetimaujanti žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus!
33Jie duoda dovanas visoms paleistuvėms; bet tu duodi savo dovanas visiems savo meilužiams ir juos samdai, kad jie iš visų pusių ateitų prie tavo paleistuvavimo.
34Ir savo paleistuvavimuose tu esi priešingybė kitoms moterims tuo, kad niekas neseka tau iš paskos paleistuvauti; ir tuo, kad tu duodi užmokestį, o tau nėra duodamas užmokestis, esi skirtinga.
35Todėl, o paleistuve, klausyk VIEŠPATIES žodžio:
36Taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi išsiliejo tavo nešvarumas, ir tavo nuogumas atsidengė per tavo paleistuvavimus su tavo meilužiais ir su visais tavo bjaurysčių stabais, ir per tavo vaikų kraują, kurį jiems davei;
37todėl štai aš surinksiu visus tavo meilužius, su kuriais turėjai malonumą, ir visus, kuriuos mylėjai, drauge su visais, kurių nekentei; aš juos surinksiu prieš tave aplinkui ir jiems atidengsiu tavo nuogumą, kad jie pamatytų visą tavo nuogumą.
38Ir aš tave teisiu, kaip teisiamos laužančios santuoką ir kraują praliejančios moterys; ir įtūžiu bei pavydu tau duosiu kraujo.
39Taip pat atiduosiu tave į jų rankas, ir jie nuvers tavo iškilią vietą, nugriaus tavo aukštumas; jie nutrauks nuo tavęs tavo drabužius, atims tavo gražias brangenybes ir paliks tave pliką ir nuogą.
40Ir jie atves aukštyn prieš tave būrį, ir jie užmėtys tave akmenimis ir perdurs tave savo kalavijais.
41Ir jie sudegins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismus daugelio moterų akyse; ir padarysiu, kad tu liausies paleistuvavusi, ir taip pat tu nebeduosi užmokesčio.
42Taip aš padarysiu, kad ilsėtųsi mano įtūžis, skirtas tau, ir mano pavydas pasitrauks nuo tavęs, aš būsiu ramus ir nebepyksiu.
43Kadangi tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet visu tuo mane erzinai; todėl štai aš atmokėsiu tavo keliu tau ant galvos, – sako Viešpats DIEVAS; – ir tu nedarysi šito gašlavimo daugiau negu visų savo bjaurysčių.
44Štai kiekvienas, vartojantis patarles, vartos šią patarlę prieš tave, sakydamas: „Kokia motina, tokia ir jos duktė“.
45Tu esi savo motinos duktė, kuri bjaurisi savo vyru ir savo vaikais; ir tu esi sesuo savo seserų, kurios bjaurisi savo vyrais ir savo vaikais; jūsų motina buvo hetitė, o jūsų tėvas amoritas.
46Ir tavo vyresnioji sesuo yra Samarija, ji ir jos dukterys, gyvenančios tavo kairėje; ir tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis.
47Nors tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes; bet tarsi to buvo per maža, tu sugedai visuose savo keliuose labiau negu jos.
48Kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – tavo sesuo Sodoma, nei ji, nei jos dukterys nedarė, kaip darei tu ir tavo dukterys.
49Štai tai buvo tavo sesers Sodomos neteisybė; joje ir jos dukteryse buvo išdidumas, duonos sotumas ir gausus dykinėjimas, ir rankos vargšui ir beturčiui ji nesustiprino.
50Ir mano akivaizdoje jos buvo išpuikusios ir darė bjaurystes; todėl aš jas pašalinau, kai pamačiau, kad gerai.
51Samarija nepadarė nei pusės tavo nuodėmių; bet tu padauginai savo bjaurystes labiau negu jos, ir visomis savo bjaurystėmis, kurias darei, tu išteisinai savo seseris.
52Tu irgi, kuri teisei savo seseris, nešiok savo gėdą dėl savo nuodėmių, kurias darei bjauresnes už jų; jos yra teisesnės už tave; taip, būk sugėdinta ir nešiok savo gėdą, nes tu išteisinai savo seseris.
53Kai aš sugrąžinsiu jų nelaisvę, Sodomos bei jos dukterų nelaisvę ir Samarijos bei jos dukterų nelaisvę, tada aš sugrąžinsiu nelaisvę tavo belaisvių jų tarpe;
54kad tu neštum savo gėdą ir būtum sugėdinta visu tuo, ką esi padariusi, būdama joms paguoda.
55Kai tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys, sugrįš į savo ankstesnę būklę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo ankstesnę būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į savo ankstesnę būklę.
56Nes tavo sesuo Sodoma tavąja burna nebuvo minima tavo išdidumo dieną,
57kai dar nebuvo atidengta tavo nedorybė, kaip tavo priekaišto metu nuo Sirijos dukterų ir visų jos aplinkinių, filistinų dukterų, kurios tave niekina aplinkui.
58Tu nešei savo gašlumą ir savo bjaurystes’, – sako VIEŠPATS.
59Nes taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Aš pasielgsiu su tavimi, kaip pasielgei tu, kuri paniekinai priesaiką, sulaužydama sandorą.
60Tačiau aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir įtvirtinsiu tau amžiną sandorą.
61Tada tu atsiminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris, savo vyresniąją ir savo jaunesniąją; ir jas atiduosiu tau į dukteris, bet ne per tavo sandorą.
62Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi; ir tu žinosi, kad aš esu VIEŠPATS;
63kad tu atsimintum ir susigėstum, ir niekada nebeatvertum savo burnos dėl savo gėdos, kai tave sutaikinsiu su savimi dėl visko, ką esi padariusi’, – sako Viešpats DIEVAS“.