Exodus 5
1 O po to Mozė ir Aaronas įėję tarė faraonui: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie švęstų man šventę dykumoje’“.
2 Ir faraonas tarė: „Kas yra VIEŠPATS, kad turėčiau klausyti jo balso ir išleisti Izraelį? Aš nepažįstu VIEŠPATIES nei neišleisiu Izraelio“.
3 Ir jie tarė: „Hebrajų Dievas susitiko su mumis; leisk mums, meldžiame tave, eiti trijų dienų kelionę į dykumą ir aukoti VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui; kad jis ant mūsų nepultų maru ar kalaviju“.
4 Bet Egipto karalius jiems tarė: „Kodėl jūs, Moze ir Aaronai, atitraukiate tautą nuo jų darbų? Eikite prie savo naštų“.
5 Ir faraonas tarė: „Štai šalies tauta jau gausi, o jūs skatinate ją ilsėtis nuo jos naštų“.
6 Ir tą pačią dieną faraonas įsakė tautos darbų paskyrėjams ir jos pareigūnams, sakydamas:
7 „Nebeduokite, kaip anksčiau, tautai šiaudų plytoms gaminti; jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų.
8 Ir uždėkite jiems tą skaičių plytų, kiek jie lig šiol padarydavo; nieko nemažinkite; nes jie dykinėja; todėl jie šaukia, sakydami: ‘Eikime, aukokime savo Dievui’.
9 Tebūna tiems žmonėms uždėta daugiau darbo, kad triūstų jame; ir tenepaiso jie tuščių žodžių“.
10 Ir tautos darbų paskyrėjai ir jų pareigūnai išėję kalbėjo tautai, sakydami: „Taip sako faraonas: ‘Aš neduosiu jums šiaudų.
11 Eikite, atsineškite šiaudų iš ten, kur rasite; tačiau jūsų darbas nei kiek nebus sumažintas’“.
12 Taigi tauta išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoj šiaudų.
13 O darbų paskyrėjai skubino juos, sakydami: „Atlikite savo darbus, savo dienos užduotis, kaip tada, kai buvo šiaudų“.
14 Ir Izraelio vaikų pareigūnai, kuriuos jiems buvo paskyrę faraono darbų paskyrėjai, buvo mušami ir iš jų buvo reikalaujama: „Kodėl neatlikote savo užduoties plytų gaminime nei vakar, nei šiandien, kaip anksčiau?“
15 Tada Izraelio vaikų pareigūnai atėję šaukė faraonui, tardami: „Kodėl taip elgiesi su savo tarnais?
16 Neduoda tavo tarnams šiaudų, o jie mums sako: ‘Gaminkite plytas’; ir štai tavo tarnai mušami; bet kaltė yra tavo paties tautoje“.
17 Bet jis tarė: „Jūs dyki, jūs dyki; todėl sakote: ‘Eikime, aukokime VIEŠPAČIUI’.
18 Taigi dabar eikite, dirbkite; nes šiaudų jums neduos, tačiau turėsite pristatyti tą plytų kiekį“.
19 Ir Izraelio vaikų pareigūnai pamatė esą bėdoje po to, kai buvo pasakyta: „Nemažinkite kasdienio jums užduoto jūsų plytų kiekio “.
20 Ir išėję iš faraono jie susitiko Mozę ir Aaroną, bestovinčius kelyje;
21 ir jie tarė jiems: „VIEŠPATS tepažvelgia į jus ir tegul teisia; nes jūs padarėte, kad mūsų kvapu bjaurėtųsi faraono ir jo tarnų akyse, įduodami kalaviją į jų ranką, kad mus užmuštų“.
22 Ir Mozė grįžo pas VIEŠPATĮ ir tarė: „Viešpatie, kodėl tu taip piktai pasielgei su šita tauta? Kodėl gi tu mane siuntei?
23 Nes nuo tada, kai atėjau pas faraoną kalbėti tavo vardu, jis darė pikta šitai tautai; ir tu visai neišvadavai savo tautos“.