Exodus 4
1 Ir Mozė atsakydamas tarė: „Bet štai jie netikės manimi nei klausys mano balso; nes jie sakys: ‘Tau nepasirodė VIEŠPATS’“.
2 Ir VIEŠPATS jam tarė: „Kas tai tavo rankoje?“ Ir jis tarė: „Lazda“.
3 Ir jis tarė: „Mesk ją ant žemės“. Ir jis numetė ją ant žemės, o ji pavirto gyvate; ir Mozė bėgo nuo jos.
4 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką ir paimk ją už uodegos“. Ir jis ištiesė savo ranką ir nutvėrė ją, ir ji virto lazda jo rankoje;
5 „Kad jie tikėtų, kad tau pasirodė VIEŠPATS, jų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas“.
6 Ir VIEŠPATS dar jam tarė: „Įkišk dabar savo ranką sau į užantį“. Ir jis įkišo savo ranką sau į užantį; ir kai jis ištraukė ją, štai jo ranka buvo raupsuota kaip sniegas.
7 Ir jis tarė: „Vėl įkišk savo ranką sau į užantį“. Ir jis vėl įkišo savo ranką sau į užantį; ir ją ištraukė iš savo užančio, ir štai ji vėl buvo tapusi kaip jo likęs kūnas.
8 „Ir įvyks, jeigu jie netikės tavimi nei nepaklausys pirmojo ženklo balso, tai jie patikės paskesniojo ženklo balsu.
9 Ir įvyks, jeigu jie netikės ir šitais dviem ženklais nei nepaklausys tavo balso, tai paimk upės vandens ir išliek jį ant sausos žemės; ir vanduo, kurį paimsi iš upės, pavirs ant sausos žemės krauju“.
10 Ir Mozė tarė VIEŠPAČIUI: ‘O, mano Viešpatie, aš nesu iškalbingas nei nuo anksčiau, nei nuo tada, kai tu kalbėjai savo tarnui; bet aš esu sunkios kalbos ir sunkaus liežuvio“.
11 Ir VIEŠPATS jam tarė: „Kas padarė žmogaus burną, arba kas padaro nebylį ar kurčią, ar regintį, ar aklą? Argi ne aš, VIEŠPATS?
12 Taigi dabar eik, o aš būsiu su tavo burna ir tave pamokysiu, ką tau sakyti“.
13 Bet jis tarė: „O, mano Viešpatie, meldžiu tave, siųsk per ranką to, kurį siųsi“.
14 Ir užsidegė VIEŠPATIES pyktis prieš Mozę, ir jis tarė: „Ar ne levitas Aaronas tavo brolis? Aš žinau, kad jis moka gerai kalbėti. Ir, be to, štai jis išeina tavęs pasitikti; ir tave išvydęs jis džiaugsis savo širdyje.
15 Ir tu kalbėk jam ir dėk žodžius į jo burną; o aš būsiu su tavo burna ir su jo burna ir jus pamokysiu, ką jums daryti.
16 Ir jis bus tavo kalbėtojas tautai; ir jis, jis tau bus vietoj burnos, o tu jam būsi vietoj Dievo.
17 Ir pasiimk į savo ranką šitą lazdą, kuria darysi ženklus“.
18 Ir Mozė ėjo ir sugrįžo pas savo uošvį Jetrą, ir jam tarė: „Meldžiu tave, leisk man eiti ir sugrįžti pas savo brolius, esančius Egipte, ir pažiūrėti, ar jie dar gyvi. Ir Jetras tarė Mozei: „Eik ramybėje“.
19 Ir VIEŠPATS tarė Mozei Midjane: „Eik, sugrįžk į Egiptą; nes mirę visi tie vyrai, kurie ieškojo tavo gyvybės“.
20 Ir Mozė pasiėmė savo žmoną ir savo sūnus, užsodino juos ant asilo ir sugrįžo į Egipto šalį; ir Mozė pasiėmė į ranką Dievo lazdą.
21 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Kai eisi, kad sugrįžtum į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus tuos stebuklus, kuriuos aš įdėjau į tavo ranką; bet aš užkietinsiu jo širdį, kad jis neišleistų tautos.
22 Ir sakyk faraonui: ‘Taip sako VIEŠPATS: Izraelis yra mano sūnus, mano pirmagimis;
23 ir aš tau sakau: „Išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; o jei atsisakysi jį paleisti, štai aš užmušiu tavo sūnų, tavo pirmagimį”’“.
24 Ir įvyko pakeliui į užeigą, kad VIEŠPATS jį sutiko ir siekė jį nužudyti.
25 Tada Sipora, paėmusi aštrų akmenį, nupjovė savo sūnaus apyvarpę ir numetė ją prie jo kojų, ir tarė: „Tu tikrai esi man kruvinas vyras“.
26 Tad jis paleido jį; tada ji pasakė: „Kruvinas vyras tu esi dėl apipjaustymo“.
27 Ir VIEŠPATS tarė Aaronui: „Eik į dykumą Mozės pasitikti“. Ir jis ėjo, sutiko jį Dievo kalne ir pabučiavo.
28 Ir Mozė pasakė Aaronui visus žodžius VIEŠPATIES, kuris jį siuntė, ir visus ženklus, kuriuos jis jam įsakė.
29 Ir Mozė su Aaronu nuėję surinko visus Izraelio vaikų vyresniuosius;
30 ir Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS buvo kalbėjęs Mozei, ir darė ženklus tautos akyse.
31 Ir tauta tikėjo; ir kai jie išgirdo, kad VIEŠPATS aplankė Izraelio vaikus ir kad jis pažvelgė į jų suspaudimą, jie nulenkė savo galvas ir pagarbino.