Exodus 34
1 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Išsikirsk dvi akmens plokštes, tokias, kaip pirmosios; ir aš įrašysiu į šias plokštes žodžius, kurie buvo pirmosiose plokštėse, kurias tu sudaužei.
2 Ir būk pasiruošęs ryte, užkilk ryte ant Sinajaus kalno ir ten man atsistok kalno viršūnėje.
3 Ir niekas tenelipa su tavimi ir nei vieno tenesimato visame kalne; taip pat nei kaimenės, nei bandos tenesigano prieš tą kalną“.
4 Ir jis iškirto dvi akmens plokštes, tokias, kaip pirmosios; ir anksti rytą atsikėlęs Mozė užkilo ant Sinajaus kalno, kaip VIEŠPATS jam buvo įsakęs, pasiėmęs į ranką dvi akmens plokštes.
5 Ir VIEŠPATS nusileido debesyje, ten atsistojo prie jo ir paskelbė VIEŠPATIES vardą.
6 Ir VIEŠPATS praėjo jo priešakyje ir paskelbė: „VIEŠPATS, VIEŠPATS Dievas, gailestingas ir maloningas, ilgai pakenčiantis, gausus gerumu ir tiesa,
7 išlaikantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis neteisybę, nusižengimą ir nuodėmę, bet jokiu būdu nepateisinantis kalto; aplankantis tėvų kaltę ant vaikų ir ant vaikų vaikų iki trečios ir ketvirtos kartos “.
8 Ir Mozė pasiskubino ir nusilenkė galva iki žemės, ir pagarbino.
9 Ir jis tarė: „Jei dabar radau malonę tavo akyse, o Viešpatie, meldžiu tave, tegul mano Viešpats eina viduryje mūsų; nes tai kietasprandė tauta; ir atleisk mūsų neteisybę bei mūsų nuodėmę ir paimk mus savo nuosavybėn“.
10 Ir jis tarė: „Štai aš darau sandorą; visos tavo tautos akivaizdoje aš darysiu stebuklus, kokių nebuvo daryta visoje žemėje nei jokioje tautoje; ir visa tauta, tarp kurios tu esi, matys VIEŠPATIES darbą; nes siaubinga tai, ką darysiu su tavimi.
11 Laikykis to, ką tau šią dieną įsakau; štai aš išvarysiu tavo akivaizdoje amoritą, kanaanietį, hetitą, perizą, hivą ir jebusietį.
12 Saugokis, kad nedarytum sandoros su gyventojais šalies, į kurią eini, kad tai nebūtų žabangomis tavo tarpe;
13 bet jūs sugriaukite jų aukurus, sudaužykite jų atvaizdus ir iškirskite jų giraites;
14 nes tu negarbinsi kito dievo; nes VIEŠPATS, kurio vardas yra Pavydulingasis, yra pavydulingas Dievas;
15 kad nedarytum sandoros su šalies gyventojais, ir jiems einant ištvirkauti paskui savo dievus ir aukojant savo dievams, kažkam tave pakvietus, nevalgytum jo aukos;
16 ir neimtum iš jų dukterų savo sūnums, ir jų dukterims ištvirkaujant paskui savo dievus, nepadarytų, kad tavo sūnūs ištvirkautų paskui jų dievus.
17 Nesidaryk sau nulietų dievų.
18 Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip esu tau įsakęs, Abibo mėnesio laiku; nes Abibo mėnesį tu išėjai iš Egipto.
19 Visi atveriantys gimdą yra mano; ir kiekvienas pirmagimis, kuris yra patinas tarp tavo galvijų, ar tai jautis, ar avis.
20 Bet asilo pirmagimį atpirk avinėliu; o jeigu jo neatpirksi, tada nulaužk jam sprandą. Atpirk visus savo sūnų pirmagimius. Ir niekas tenepasirodo mano akivaizdoje tuščiomis.
21 Dirbk šešias dienas, bet septintąją dieną ilsėkis; arimo ir pjūties metu ilsėkis.
22 Ir švęsk Savaičių šventę, kviečių pjūties pirmavaisių, ir Surinkimo šventę metų pabaigoje.
23 Triskart metuose visi tavo vyriškos lyties vaikai pasirodys Viešpaties DIEVO, Izraelio Dievo, akivaizdoje.
24 Nes aš išvarysiu tautas tavo akivaizdoje ir praplatinsiu tavo ribas; taip pat niekas neužsigeis tavo šalies, tau triskart metuose einant aukštyn pasirodyti VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje.
25 Neaukok mano aukos kraujo su raugu; nei Perėjimo šventės auka tenepasilieka iki ryto.
26 Pirmus iš savo žemės pirmavaisių atnešk į VIEŠPATIES, savo Dievo, namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene“.
27 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Užrašyk šituos žodžius; nes pagal šitų žodžių turinį aš sudariau sandorą su tavimi ir Izraeliu“.
28 Ir jis ten buvo su VIEŠPAČIU keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų; jis nei duonos nevalgė, nei vandens negėrė. Ir jis užrašė į plokštes sandoros žodžius, dešimt įsakymų.
29 Ir įvyko, kai Mozė atėjo žemyn nuo Sinajaus kalno su dviem Liudijimo plokštėmis Mozės rankoje, jam nulipus žemyn nuo kalno, Mozė nežinojo, kad jo veido oda spindėjo jam kalbantis su juo.
30 O kai Aaronas ir visi Izraelio vaikai pamatė Mozę, štai jo veido oda spindėjo; ir jie bijojo prie jo priartėti.
31 Ir Mozė juos pašaukė; ir Aaronas bei visi susirinkimo valdovai sugrįžo pas jį; ir Mozė kalbėjo su jais.
32 O po to priartėjo visi Izraelio vaikai; ir jis jiems davė įsakymu visa, ką VIEŠPATS buvo kalbėjęs su juo Sinajaus kalne.
33 Ir kol Mozė nebaigė kalbėti su jais, jis užsidėjo ant veido gaubtuvą.
34 Bet kai Mozė įeidavo VIEŠPATIES akivaizdon kalbėtis su juo, jis nusiimdavo gaubtuvą iki kol išeidavo. Ir išėjęs jis kalbėdavo Izraelio vaikams tai, kas jam buvo įsakyta.
35 Ir Izraelio vaikai matė Mozės veidą, kad spindėjo Mozės veido oda; ir Mozė vėl užsidėdavo ant veido gaubtuvą, iki įeidavo kalbėtis su juo.