Bible

1 Ir toks vyras iš Levio namų ėjo ir ėmė į žmonas Levio dukterį. 2 Ir ta moteris pastojo ir pagimdė sūnų; ir kai ji pamatė jį, kad jis buvo gražus vaikas, slėpė jį tris mėnesius. 3 Ir nebegalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė jam dėžę iš meldų, apglaistė ją dumblu ir derva ir įdėjo į ją vaiką; ir ji paguldė ją vilkdalgiuose prie upės kranto. 4 O jo sesuo stovėjo iš toli, kad žinotų, ką jam padarys. 5 Ir faraono duktė nusileido prie upės nusiprausti; o jos panelės vaikščiojo upės pakrante; ir, išvydusi dėžę tarp vilkdalgių, ji pasiuntė savo tarnaitę, kad ją atneštų. 6 Ir atidariusi ją ji pamatė vaiką; ir štai kūdikis verkė. Ir ji pasigailėjo jo ir tarė: „Tai vienas iš hebrajų vaikų“. 7 Tada jo sesuo tarė faraono dukteriai: „Ar man eiti ir tau pašaukti žindyvę iš hebrajų moterų, kad ji tau žindytų tą vaiką?“ 8 Ir faraono duktė jai tarė: „Eik“. Ir ta panelė nuėjo ir pašaukė to vaiko motiną. 9 Ir faraono duktė jai tarė: „Pasiimk šitą vaiką ir žindyk jį man, o aš tau duosiu tavo uždarbį“. Ir ta moteris paėmė tą vaiką ir jį žindė. 10 Ir tas vaikas augo, ir ji atvedė jį faraono dukteriai, ir jis tapo jos sūnus. Ir ji praminė jį vardu Mozė; ir ji tarė: „Kadangi ištraukiau jį iš vandens“. 11 Ir įvyko anomis dienomis, kai Mozė buvo suaugęs, jis išėjo pas savo brolius ir žiūrėjo į jų naštas; ir jis pamatė egiptietį, bemušantį vieną iš jo brolių – hebrają. 12 Ir šen bei ten apsidairęs ir matydamas, kad nėra nei vieno žmogaus, jis užmušė tą egiptietį ir paslėpė jį smėlyje. 13 Ir kai jis išėjo antrą dieną, štai du hebrajų vyrai besivaidijantys; ir jis tarė darančiam neteisybę: „Kodėl muši savo bendrą?“ 14 O jis tarė: „Kas tave paskyrė mums kunigaikščiu ir teisėju? Ar ketini mane nužudyti, kaip nužudei egiptietį?“ Ir Mozė išsigando ir tarė: „Tikrai šis dalykas yra žinomas“. 15 Na, o faraonas tai išgirdęs siekė nužudyti Mozę. Bet Mozė pabėgo nuo faraono veido ir apsigyveno Midjano šalyje; ir jis sėdėjo prie šulinio. 16 Na, o Midjano kunigas turėjo septynias dukteris; ir jos atėjusios sėmė vandenį ir pripildė lovius, kad pagirdytų savo tėvo kaimenę. 17 Ir atėjo piemenys ir jas nuvarė; bet Mozė atsistojo, joms padėjo ir pagirdė jų kaimenę. 18 Ir joms parėjus pas savo tėvą Reuelį, jis tarė: „Kaip yra, kad jūs šiandien taip anksti parėjote?“ 19 Ir jos tarė: „Egiptietis mus išgelbėjo iš piemenų rankų ir taip pat mums užtektinai prisėmė vandens ir pagirdė kaimenę“. 20 Ir jis tarė savo dukterims: „O kur jis yra? Kodėl gi jūs palikote tą vyrą? Pašaukite jį, kad jis valgytų duonos“. 21 Ir Mozė sutiko gyventi pas tą žmogų; ir jis davė Mozei savo dukterį Siporą. 22 Ir ji pagimdė jam sūnų, o jis praminė jį vardu Geršomas; nes jis sakė: „Aš buvau ateivis svetimoje šalyje“. 23 Ir įvyko laikui bėgant, kad mirė Egipto karalius; o Izraelio vaikai dejavo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas dėl vergystės pakilo aukštyn pas Dievą. 24 Ir Dievas išgirdo jų dejavimą, ir Dievas atsiminė savo sandorą su Abraomu, su Izaoku ir su Jokūbu. 25 Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir Dievas atsižvelgė į juos.