Exodus 1
1 Na, o šitie yra vardai Izraelio vaikų, kurie atvyko į Egiptą; kiekvienas su savo namiškiais atėjo su Jokūbu:
2 Rubenas, Simeonas, Levis ir Juda,
3 Isacharas, Zebulonas ir Benjaminas,
4 Danas ir Naftalis, Gadas ir Ašeras.
5 Ir visų iš Jokūbo strėnų išėjusių sielų buvo septyniasdešimt sielų; nes Juozapas jau buvo Egipte.
6 Ir mirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ana karta.
7 O Izraelio vaikai buvo vaisingi, gausiai daugėjo, dauginosi ir tapo nepaprastai galingi; ir šalis buvo pripildyta jų.
8 Na, o Egiptui iškilo naujas karalius, kuris nežinojo Juozapo.
9 Ir jis tarė savo tautai: „Štai Izraelio vaikų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus;
10 nagi, pasielkime su jais išmintingai; kad jie nesidaugintų, ir neįvyktų, kad ištikus kokiam karui jie taipogi neprisijungtų prie mūsų priešų ir nekariautų prieš mus, ir taip neišeitų iš šalies“.
11 Todėl jie pastatė jiems darbų paskyrėjų, kad juos spaustų savo naštomis. Ir jie pastatė faraonui sandėlių miestus, Pitomą ir Ramzį.
12 Bet kuo labiau jie spaudė juos, tuo labiau jie dauginosi ir augo. Ir jie sielojosi dėl Izraelio vaikų.
13 Ir egiptiečiai griežtumu vertė Izraelio vaikus tarnauti;
14 ir jie apkartino jų gyvenimus sunkia vergyste prie kalkių skiedinio, prie plytų ir prie visokių tarnavimų ant lauko; visoks jų tarnavimas, kuriuo jie vertė juos tarnauti, buvo su griežtumu.
15 Ir Egipto karalius kalbėjo hebrajų pribuvėjoms, kurių viena buvo vardu Šifra, o kita vardu Pūva;
16 ir jis tarė: „Atlikdamos pribuvėjos pareigas hebrajų moterims, apžiūrėkite jas ant krėslų; jei būtų sūnus, tuomet jį nužudykite; bet jei būtų duktė, tuomet ji tegyvena“.
17 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nedarė, kaip joms įsakė Egipto karalius, bet išsaugojo berniukus gyvus.
18 Ir Egipto karalius pašaukė pribuvėjas ir joms tarė: „Kodėl jūs tai padarėte ir išsaugojote berniukus gyvus?“
19 O pribuvėjos tarė faraonui: „Todėl, kad hebrajų moterys ne tokios, kaip egiptiečių moterys; nes jos yra gyvybingos ir būna pagimdžiusios, prieš ateinant pas jas pribuvėjoms“.
20 Todėl Dievas gerai elgėsi su pribuvėjomis; o tauta didėjo ir pasidarė labai galinga.
21 Ir įvyko, kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, jis padarė joms namus.
22 Ir faraonas įpareigojo visą savo tautą, sakydamas: „Kiekvieną gimusį sūnų įmeskite į upę, o kiekvieną dukterį išsaugokite gyvą“.