Exodus 16
1 Ir jie leidosi kelionėn iš Elimo, ir visas Izraelio vaikų susirinkimas atvyko į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus, antrojo mėnesio penkioliktąją dieną po jų išėjimo iš Egipto šalies.
2 Ir visas Izraelio vaikų susirinkimas murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje;
3 ir Izraelio vaikai jiems sakė: „O kad būtume mirę nuo VIEŠPATIES rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų, kai valgėme duonos iki soties; nes jūs mus išvedėte į šitą dykumą, kad numarintumėte badu visą šį susirinkimą“.
4 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš jums lysiu duona iš dangaus; o tauta išeis ir kasdien rinks tam tikrą saiką, kad juos išmėginčiau, ar jie vaikščios mano įstatymu, ar ne.
5 Ir įvyks, kad šeštąją dieną jie paruoš tai, ką parsinešė; ir tai bus dvigubai to, ką jie kasdien surenka“.
6 Ir Mozė ir Aaronas tarė visiems Izraelio vaikams: „Vakare jūs žinosite, kad VIEŠPATS jus išvedė iš Egipto šalies;
7 o ryte jūs išvysite VIEŠPATIES šlovę; nes jis girdi jūsų murmėjimus prieš VIEŠPATĮ; o kas esame mes, kad murmate prieš mus?“
8 Ir Mozė tarė: „ Tai bus, kai VIEŠPATS jums duos vakare mėsos valgyti, o ryte duonos iki soties; nes VIEŠPATS girdi jūsų murmėjimus, kuriais jūs murmate prieš jį; o kas mes esame? Jūsų murmėjimai ne prieš mus, bet prieš VIEŠPATĮ“.
9 Ir Mozė kalbėjo Aaronui: „Sakyk visam Izraelio vaikų susirinkimui: ‘Priartėkite VIEŠPATIES akivaizdon; nes jis išgirdo jūsų murmėjimus’“.
10 Ir įvyko, kad, Aaronui tebekalbant visam Izraelio vaikų susirinkimui, jie pažvelgė į dykumą, ir štai debesyje pasirodė VIEŠPATIES šlovė.
11 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
12 „Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimus; kalbėk jiems, sakydamas: ‘Vakare jūs valgysite mėsos, o ryte pasisotinsite duona; ir žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas’“.
13 Ir įvyko, kad vakare užėjo putpelės ir apdengė stovyklą; o ryte rasa apgulė aplink kariuomenę.
14 O kai gulinti rasa pakilo, štai ant dykumos paviršiaus gulėjo maži ir apvalūs, maži kaip balsvas šerkšnas ant žemės.
15 Ir tai pamatę Izraelio vaikai tarė vienas kitam: „Tai mana“; nes jie nežinojo, kas tai. Ir Mozė jiems tarė: „Tai – duona, kurią VIEŠPATS jums davė valgyti.
16 Štai ką VIEŠPATS įsakė: ‘Prisirinkite jos kiek kiekvienas galite suvalgyti, po omerą kiekvienam žmogui, pagal savo asmenų skaičių; kiekvienas paimkite esantiems savo palapinėje’“.
17 Ir Izraelio vaikai taip padarė, ir prisirinko kai kurie daugiau, kai kurie mažiau.
18 Bet kai jie seikėjo tai omeru, kas daug prisirinko, neturėjo per daug, o kas mažai prisirinko, neturėjo stokos; jie kiekvienas prisirinko, kiek galėjo suvalgyti.
19 Ir Mozė tarė: „Nei vienas tenepalieka nieko iš to ligi ryto“.
20 Tačiau jie neklausė Mozės; bet kai kurie iš jų paliko to ligi ryto, ir tai sukirmijo ir pasmirdo; ir Mozė užsirūstino ant jų.
21 Ir jie tai rinkosi kiekvieną rytą, kiekvienas, kiek galėjo suvalgyti; o saulei įkaitus, tai sutirpo.
22 Ir įvyko, kad šeštąją dieną jie prisirinko dvigubai daugiau duonos: po du omerus kiekvienam; ir visi susirinkimo valdovai atėjo ir pranešė Mozei.
23 Ir jis jiems tarė: „Štai ką VIEŠPATS sakė: ‘Rytoj yra šventojo sabato poilsis VIEŠPAČIUI; kepkite, ką norite kepti šiandien, ir virkite, ką norite virti; o tai, kas atlieka, atsidėkite, kad palaikytumėte iki ryto’“.
24 Ir jie atsidėjo tai iki ryto, kaip Mozė įsakė; ir tai nepasmirdo nei nebuvo tame jokio kirmino.
25 Ir Mozė tarė: „Valgykite tai šiandien; nes šiandien yra sabatas VIEŠPAČIUI; šiandien to nerasite lauke.
26 Šešias dienas tai rinkite; bet septintąją dieną, kuri yra sabatas, joje nieko nebus“.
27 Ir įvyko, kad septintąją dieną kai kurie iš tautos išėjo rinkti, ir jie nieko nerado.
28 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Kaip ilgai atsisakinėsite laikytis mano įsakymų ir mano įstatymų?
29 Štai kadangi VIEŠPATS jums davė sabatą, todėl šeštąją dieną jis duoda jums dviejų dienų duonos; kiekvienas pasilikite savo vietoje, nei vienas teneišeina iš savo vietos septintąją dieną“.
30 Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.
31 Ir Izraelio namai tai praminė vardu Mana; o ji buvo kaip kalendros sėkla, balta; o jos skonis buvo kaip papločių, pagamintų su medumi.
32 Ir Mozė tarė: „Štai ką VIEŠPATS įsako: ‘Pripilkite omerą jos, kad būtų išlaikyta jūsų kartoms; kad jos matytų duoną, kuria jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau jus iš Egipto šalies“.
33 Ir Mozė tarė Aaronui: „Paimk puodą, įpilk į jį pilną omerą manos ir jį atidėk VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtų išlaikytas jūsų kartoms“.
34 Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip Aaronas jį atidėjo prieš Liudijimą, kad būtų saugojamas.
35 Ir Izraelio vaikai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į apgyvendintą šalį; jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.
36 Na, o omeras yra dešimtoji efos dalis.