1Ir jie leidosi kelionėn iš Elimo, ir visas Izraelio vaikų susirinkimas atvyko į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus, antrojo mėnesio penkioliktąją dieną po jų išėjimo iš Egipto šalies.
2Ir visas Izraelio vaikų susirinkimas murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje;
3ir Izraelio vaikai jiems sakė: „O kad būtume mirę nuo VIEŠPATIES rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų, kai valgėme duonos iki soties; nes jūs mus išvedėte į šitą dykumą, kad numarintumėte badu visą šį susirinkimą“.
4Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš jums lysiu duona iš dangaus; o tauta išeis ir kasdien rinks tam tikrą saiką, kad juos išmėginčiau, ar jie vaikščios mano įstatymu, ar ne.
5Ir įvyks, kad šeštąją dieną jie paruoš tai, ką parsinešė; ir tai bus dvigubai to, ką jie kasdien surenka“.
6Ir Mozė ir Aaronas tarė visiems Izraelio vaikams: „Vakare jūs žinosite, kad VIEŠPATS jus išvedė iš Egipto šalies;
7o ryte jūs išvysite VIEŠPATIES šlovę; nes jis girdi jūsų murmėjimus prieš VIEŠPATĮ; o kas esame mes, kad murmate prieš mus?“
8Ir Mozė tarė: „ Tai bus, kai VIEŠPATS jums duos vakare mėsos valgyti, o ryte duonos iki soties; nes VIEŠPATS girdi jūsų murmėjimus, kuriais jūs murmate prieš jį; o kas mes esame? Jūsų murmėjimai ne prieš mus, bet prieš VIEŠPATĮ“.
9Ir Mozė kalbėjo Aaronui: „Sakyk visam Izraelio vaikų susirinkimui: ‘Priartėkite VIEŠPATIES akivaizdon; nes jis išgirdo jūsų murmėjimus’“.
10Ir įvyko, kad, Aaronui tebekalbant visam Izraelio vaikų susirinkimui, jie pažvelgė į dykumą, ir štai debesyje pasirodė VIEŠPATIES šlovė.
11Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
12„Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimus; kalbėk jiems, sakydamas: ‘Vakare jūs valgysite mėsos, o ryte pasisotinsite duona; ir žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas’“.
13Ir įvyko, kad vakare užėjo putpelės ir apdengė stovyklą; o ryte rasa apgulė aplink kariuomenę.
14O kai gulinti rasa pakilo, štai ant dykumos paviršiaus gulėjo maži ir apvalūs, maži kaip balsvas šerkšnas ant žemės.
15Ir tai pamatę Izraelio vaikai tarė vienas kitam: „Tai mana“; nes jie nežinojo, kas tai. Ir Mozė jiems tarė: „Tai – duona, kurią VIEŠPATS jums davė valgyti.
16Štai ką VIEŠPATS įsakė: ‘Prisirinkite jos kiek kiekvienas galite suvalgyti, po omerą kiekvienam žmogui, pagal savo asmenų skaičių; kiekvienas paimkite esantiems savo palapinėje’“.
17Ir Izraelio vaikai taip padarė, ir prisirinko kai kurie daugiau, kai kurie mažiau.
18Bet kai jie seikėjo tai omeru, kas daug prisirinko, neturėjo per daug, o kas mažai prisirinko, neturėjo stokos; jie kiekvienas prisirinko, kiek galėjo suvalgyti.
19Ir Mozė tarė: „Nei vienas tenepalieka nieko iš to ligi ryto“.
20Tačiau jie neklausė Mozės; bet kai kurie iš jų paliko to ligi ryto, ir tai sukirmijo ir pasmirdo; ir Mozė užsirūstino ant jų.
21Ir jie tai rinkosi kiekvieną rytą, kiekvienas, kiek galėjo suvalgyti; o saulei įkaitus, tai sutirpo.
22Ir įvyko, kad šeštąją dieną jie prisirinko dvigubai daugiau duonos: po du omerus kiekvienam; ir visi susirinkimo valdovai atėjo ir pranešė Mozei.
23Ir jis jiems tarė: „Štai ką VIEŠPATS sakė: ‘Rytoj yra šventojo sabato poilsis VIEŠPAČIUI; kepkite, ką norite kepti šiandien, ir virkite, ką norite virti; o tai, kas atlieka, atsidėkite, kad palaikytumėte iki ryto’“.
24Ir jie atsidėjo tai iki ryto, kaip Mozė įsakė; ir tai nepasmirdo nei nebuvo tame jokio kirmino.
25Ir Mozė tarė: „Valgykite tai šiandien; nes šiandien yra sabatas VIEŠPAČIUI; šiandien to nerasite lauke.
26Šešias dienas tai rinkite; bet septintąją dieną, kuri yra sabatas, joje nieko nebus“.
27Ir įvyko, kad septintąją dieną kai kurie iš tautos išėjo rinkti, ir jie nieko nerado.
28Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Kaip ilgai atsisakinėsite laikytis mano įsakymų ir mano įstatymų?
29Štai kadangi VIEŠPATS jums davė sabatą, todėl šeštąją dieną jis duoda jums dviejų dienų duonos; kiekvienas pasilikite savo vietoje, nei vienas teneišeina iš savo vietos septintąją dieną“.
30Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.
31Ir Izraelio namai tai praminė vardu Mana; o ji buvo kaip kalendros sėkla, balta; o jos skonis buvo kaip papločių, pagamintų su medumi.
32Ir Mozė tarė: „Štai ką VIEŠPATS įsako: ‘Pripilkite omerą jos, kad būtų išlaikyta jūsų kartoms; kad jos matytų duoną, kuria jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau jus iš Egipto šalies“.
33Ir Mozė tarė Aaronui: „Paimk puodą, įpilk į jį pilną omerą manos ir jį atidėk VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtų išlaikytas jūsų kartoms“.
34Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip Aaronas jį atidėjo prieš Liudijimą, kad būtų saugojamas.
35Ir Izraelio vaikai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į apgyvendintą šalį; jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.
36Na, o omeras yra dešimtoji efos dalis.