Bible

1 Žodžiai Pamokslininko, Dovydo sūnaus, karaliaus Jeruzalėje. 2 Tuštybių tuštybė, – sako Pamokslininkas, – tuštybių tuštybė; viskas tuštybė. 3 Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurio jis imasi po saule? 4 Viena karta praeina, kita karta ateina; bet žemė pasilieka per amžius. 5 Saulė pateka, saulė nusileidžia ir skuba į savo vietą, iš kur ji patekėjo. 6 Vėjas eina į pietus ir apsisuka į šiaurę; jis nuolat sukasi aplink, ir vėjas atgal sugrįžta pagal savo apsisukimus. 7 Visos upės teka į jūrą, tačiau jūra vis nepilna; į vietą, iš kur upės atiteka, ten jos vėl sugrįžta. 8 Visi dalykai pilni triūso, žmogus negali jų išsakyti; akys nepasisotina matymu, ir ausys neprisipildo girdėjimu. 9 Dalykai, kurie buvo, yra tai, kas bus; ir kas buvo daroma, yra tai, kas bus daroma; nieko naujo nėra po saule. 10 Ar yra kas, apie ką galima pasakyti: „Žiūrėk, tai nauja“? Tai jau buvo senais laikais, kurie buvo pirma mūsų. 11 Neatmenama tai, kas buvo anksčiau; ir to, kas bus ateityje, neatsimins tie, kurie po to ateis. 12 Aš, Pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje. 13 Aš atidaviau savo širdį, kad ieškočiau ir tyrinėčiau išmintimi viską, kas vyksta po dangumi; šį sunkų triūsą Dievas davė žmogaus sūnums, kad juo užsiimtų. 14 Mačiau visus darbus, kurie daromi po saule; ir štai viskas yra tuštybė ir dvasios varginimas. 15 Kas kreiva, negalima ištiesinti; ir ko trūksta, negalima suskaičiuoti. 16 Aš kalbėjau su savo širdimi, sakydamas: „Štai aš įgijau aukštą padėtį ir įgijau daugiau išminties už visus, kurie pirma manęs buvo Jeruzalėje; taip, mano širdis patyrė daug išminties bei pažinimo“. 17 Ir atidaviau savo širdį, kad pažinčiau išmintį ir pažinčiau beprotybę ir kvailystę; aš pastebėjau, kad ir tai yra dvasios varginimas. 18 Nes kur yra daug išminties, ten yra daug sielvarto; ir kas įgyja daugiau pažinimo, įgyja daugiau ir širdgėlos“.