1„Jei šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda pasisavinti, bus rastas užmuštas žmogus, gulintis lauke, bet nebus žinoma, kas jį užmušė;
2tada tavo vyresnieji ir tavo teisėjai išeis ir išmatuos iki miestų, esančių aplinkui užmuštąjį;
3ir bus, kad miestas, esantis arčiausiai užmuštojo, tai yra to miesto vyresnieji, paims telyčią, su kuria nebuvo dirbta, kuri nebuvo traukusi jungo;
4ir to miesto vyresnieji nuves telyčią žemyn į nelygų slėnį, kuris nei artas, nei sėtas, ir ten slėnyje nukirs telyčiai sprandą;
5ir prieis kunigai, Levio sūnūs; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, juos išsirinko, kad jam tarnautų ir laimintų VIEŠPATIES vardu; ir jų žodžiu bus išbandytas kiekvienas nesutarimas ir kiekvienas kirtis;
6ir visi to miesto vyresnieji, esantys arčiausiai užmuštojo, nuplaus savo rankas viršum telyčios, kuriai buvo nukirsta galva slėnyje;
7ir jie atsakydami tars: ‘Mūsų rankos neišliejo šito kraujo ir mūsų akys to nematė.
8Būk gailestingas, o VIEŠPATIE, savo tautai Izraeliui, kurį tu atpirkai, nekaltink savo tautos, Izraelio, dėl nekalto kraujo’. Ir jiems bus atleistas kraujas.
9Taip pašalinsi iš jūsų tarpo nekalto kraujo kaltę, kai darysi tai, kas teisinga VIEŠPATIES akyse.
10Kai išeisi į karą prieš savo priešus, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, juos bus atidavęs į tavo rankas, ir būsi juos paėmęs į nelaisvę,
11o tarp belaisvių pamatysi gražią moterį ir jos trokši, kad panorėsi ją turėti sau į žmonas;
12tada parsivesk ją namo į savo namus; o ji nusiskus galvą ir nusipjaustys nagus;
13ir nusimes nuo savęs savo belaisvės drabužius ir pasiliks tavo namuose, ir visą mėnesį apraudos savo tėvą bei savo motiną; o po to įeik pas ją ir būk jos vyras, o ji bus tavo žmona.
14Ir bus, jei ji tau nepatiks, tuomet leisi jai eiti, kur ji nori; bet jokiu būdu jos neparduok už pinigus, nepaversk jos preke, nes tu ją esi nužeminęs.
15Jei kas turės dvi žmonas, vieną mylimą, o kita nekenčiamą, ir jos, tiek mylimoji, tiek nekenčiamoji jam pagimdys vaikų; ir jei pirmagimis sūnus bus nekenčiamosios;
16tuomet, kai jis duos savo sūnums paveldėti tai, ką jis turi, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimiu akivaizdoje nekenčiamosios sūnaus, kuris iš tikrųjų yra pirmagimis;
17bet jis pripažins nekenčiamosios sūnų pirmagimiu, jam duodamas dvigubą dalį iš visko, ką turi; nes jis yra jo stiprybės pradžia; jo yra pirmagimystės teisė.
18Jei kas turės užsispyrusį ir maištaujantį sūnų, kuris nepaklus savo tėvo balsui ar savo motinos balsui, ir jiems jį pabaudus jų neklausys;
19tada jo tėvas ir jo motina jį nutvers ir išves pas jo miesto vyresniuosius ir prie jo vietos vartų;
20ir sakys jo miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra užsispyręs ir maištaujantis, jis nenori paklusti mūsų balsui; jis besotis ir girtuoklis’.
21Ir visi jo miesto žmonės užmėtys jį akmenimis, kad jis mirtų; taip pašalinsi pikta iš jūsų tarpo; o visas Izraelis girdės ir bijos.
22O jei kas bus padaręs nuodėmę, vertą mirties, ir turės būti užmuštas, ir jį pakarsi ant medžio;
23jo kūnas nepasiliks per visą naktį ant medžio, bet būtinai jį palaidosi tą dieną (nes kabantysis yra Dievo prakeiktas); kad nebūtų suteršta tavo šalis, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui“.