Deuteronomy 22
1 „Jei šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda pasisavinti, bus rastas užmuštas žmogus, gulintis lauke, bet nebus žinoma, kas jį užmušė;
2 tada tavo vyresnieji ir tavo teisėjai išeis ir išmatuos iki miestų, esančių aplinkui užmuštąjį;
3 ir bus, kad miestas, esantis arčiausiai užmuštojo, tai yra to miesto vyresnieji, paims telyčią, su kuria nebuvo dirbta, kuri nebuvo traukusi jungo;
4 ir to miesto vyresnieji nuves telyčią žemyn į nelygų slėnį, kuris nei artas, nei sėtas, ir ten slėnyje nukirs telyčiai sprandą;
5 ir prieis kunigai, Levio sūnūs; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, juos išsirinko, kad jam tarnautų ir laimintų VIEŠPATIES vardu; ir jų žodžiu bus išbandytas kiekvienas nesutarimas ir kiekvienas kirtis;
6 ir visi to miesto vyresnieji, esantys arčiausiai užmuštojo, nuplaus savo rankas viršum telyčios, kuriai buvo nukirsta galva slėnyje;
7 ir jie atsakydami tars: ‘Mūsų rankos neišliejo šito kraujo ir mūsų akys to nematė.
8 Būk gailestingas, o VIEŠPATIE, savo tautai Izraeliui, kurį tu atpirkai, nekaltink savo tautos, Izraelio, dėl nekalto kraujo’. Ir jiems bus atleistas kraujas.
9 Taip pašalinsi iš jūsų tarpo nekalto kraujo kaltę, kai darysi tai, kas teisinga VIEŠPATIES akyse.
10 Kai išeisi į karą prieš savo priešus, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, juos bus atidavęs į tavo rankas, ir būsi juos paėmęs į nelaisvę,
11 o tarp belaisvių pamatysi gražią moterį ir jos trokši, kad panorėsi ją turėti sau į žmonas;
12 tada parsivesk ją namo į savo namus; o ji nusiskus galvą ir nusipjaustys nagus;
13 ir nusimes nuo savęs savo belaisvės drabužius ir pasiliks tavo namuose, ir visą mėnesį apraudos savo tėvą bei savo motiną; o po to įeik pas ją ir būk jos vyras, o ji bus tavo žmona.
14 Ir bus, jei ji tau nepatiks, tuomet leisi jai eiti, kur ji nori; bet jokiu būdu jos neparduok už pinigus, nepaversk jos preke, nes tu ją esi nužeminęs.
15 Jei kas turės dvi žmonas, vieną mylimą, o kita nekenčiamą, ir jos, tiek mylimoji, tiek nekenčiamoji jam pagimdys vaikų; ir jei pirmagimis sūnus bus nekenčiamosios;
16 tuomet, kai jis duos savo sūnums paveldėti tai, ką jis turi, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimiu akivaizdoje nekenčiamosios sūnaus, kuris iš tikrųjų yra pirmagimis;
17 bet jis pripažins nekenčiamosios sūnų pirmagimiu, jam duodamas dvigubą dalį iš visko, ką turi; nes jis yra jo stiprybės pradžia; jo yra pirmagimystės teisė.
18 Jei kas turės užsispyrusį ir maištaujantį sūnų, kuris nepaklus savo tėvo balsui ar savo motinos balsui, ir jiems jį pabaudus jų neklausys;
19 tada jo tėvas ir jo motina jį nutvers ir išves pas jo miesto vyresniuosius ir prie jo vietos vartų;
20 ir sakys jo miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra užsispyręs ir maištaujantis, jis nenori paklusti mūsų balsui; jis besotis ir girtuoklis’.
21 Ir visi jo miesto žmonės užmėtys jį akmenimis, kad jis mirtų; taip pašalinsi pikta iš jūsų tarpo; o visas Izraelis girdės ir bijos.
22 O jei kas bus padaręs nuodėmę, vertą mirties, ir turės būti užmuštas, ir jį pakarsi ant medžio;
23 jo kūnas nepasiliks per visą naktį ant medžio, bet būtinai jį palaidosi tą dieną (nes kabantysis yra Dievo prakeiktas); kad nebūtų suteršta tavo šalis, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui“.