Deuteronomy 21
1 „Kai išeisi į mūšį prieš savo priešus ir išvysi žirgus, vežimus ir tautą, gausesnę už tave, nebijok jų; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies, yra su tavimi.
2 Ir bus, kad, jums artėjant į mūšį, kunigas prieis ir kalbės tautai,
3 ir jiems sakys: ‘Klausyk, o Izraeli, šią dieną artėjate į mūšį prieš savo priešus: tenenusilpsta jūsų širdys, nebijokite, nedrebėkite, nei neįsibauginkite dėl jų;
4 nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra tas, kuris eina su jumis kovoti už jus prieš jūsų priešus, kad jus išgelbėtų’.
5 Ir pareigūnai kalbės tautai, sakydami: ‘Ar yra kas, kuris pastatė naujus namus ir nėra jų pašventęs? Tas tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nepašvęstų.
6 Ar yra kas, kuris pasodino vynuogyną ir dar nevalgė nuo jo? Jis irgi tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas nevalgytų nuo jo.
7 Ar yra kas, kuris susižadėjo su žmona, bet jos nebuvo paėmęs? Tas tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nepaimtų’.
8 Ir pareigūnai toliau kalbės tautai ir sakys: ‘Ar yra kas baikštus ir silpnos širdies? Tegul jis eina ir grįžta į savo namus, kad jo brolių širdis nealptų kaip jo širdis’.
9 Ir bus, kai pareigūnai bus baigę kalbėti tautai, jie paskirs kariuomenių vadus, kad vestų tautą.
10 Kai priartėsi prie miesto, kariauti prieš jį, tuomet paskelbk jam taiką.
11 Ir bus, jei jis taikingai tau atsakys ir tau atidarys, tada bus, kad visa tauta, kuri bus jame rasta, mokės tau duoklę ir tau tarnaus.
12 O jei jis nesudarys taikos su tavimi, bet kariaus su tavimi, tuomet jį apgulk;
13 ir kai VIEŠPATS, tavo Dievas, jį atiduos į tavo rankas, tai iškapok kalavijo ašmenimis visus jo, esančius vyriškos lyties;
14 bet moteris, mažylius, galvijus ir viską, kas yra mieste, visa, kas išplėšta iš jo, pasiimk; ir valgyk, kas išplėšta iš tavo priešų, ką VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs.
15 Taip daryk visiems miestams, esantiems labai toli nuo tavęs, kurie nėra iš šitų tautų miestų.
16 Bet iš šitų tautų miestų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja;
17 bet visiškai sunaikink juos: hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius; kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs;
18 kad jie neišmokytų jūsų daryti pagal visas jų bjaurystes, kurias jie darė savo dievams; taip jūs nusidėtumėte VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
19 Kai ilgą laiką būsi apgulęs miestą, kariaudamas prieš jį, kad jį paimtum, neišnaikink jo medžių jėga panaudodamas prieš juos kirvį; nes gali valgyti nuo jų, nenukirsk jų (nes lauko medis yra žmogaus gyvybė ), kad juos panaudotum apgultyje;
20 tik medžius, kuriuos pažįsti, kad jie nėra medžiai valgymui, sunaikink ir nukirsk; ir pasidaryk pylimus prieš miestą, kuris kariaus su tavimi, kol jis bus pavergtas“.