1„Kai išeisi į mūšį prieš savo priešus ir išvysi žirgus, vežimus ir tautą, gausesnę už tave, nebijok jų; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies, yra su tavimi.
2Ir bus, kad, jums artėjant į mūšį, kunigas prieis ir kalbės tautai,
3ir jiems sakys: ‘Klausyk, o Izraeli, šią dieną artėjate į mūšį prieš savo priešus: tenenusilpsta jūsų širdys, nebijokite, nedrebėkite, nei neįsibauginkite dėl jų;
4nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra tas, kuris eina su jumis kovoti už jus prieš jūsų priešus, kad jus išgelbėtų’.
5Ir pareigūnai kalbės tautai, sakydami: ‘Ar yra kas, kuris pastatė naujus namus ir nėra jų pašventęs? Tas tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nepašvęstų.
6Ar yra kas, kuris pasodino vynuogyną ir dar nevalgė nuo jo? Jis irgi tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas nevalgytų nuo jo.
7Ar yra kas, kuris susižadėjo su žmona, bet jos nebuvo paėmęs? Tas tegul eina ir grįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nepaimtų’.
8Ir pareigūnai toliau kalbės tautai ir sakys: ‘Ar yra kas baikštus ir silpnos širdies? Tegul jis eina ir grįžta į savo namus, kad jo brolių širdis nealptų kaip jo širdis’.
9Ir bus, kai pareigūnai bus baigę kalbėti tautai, jie paskirs kariuomenių vadus, kad vestų tautą.
10Kai priartėsi prie miesto, kariauti prieš jį, tuomet paskelbk jam taiką.
11Ir bus, jei jis taikingai tau atsakys ir tau atidarys, tada bus, kad visa tauta, kuri bus jame rasta, mokės tau duoklę ir tau tarnaus.
12O jei jis nesudarys taikos su tavimi, bet kariaus su tavimi, tuomet jį apgulk;
13ir kai VIEŠPATS, tavo Dievas, jį atiduos į tavo rankas, tai iškapok kalavijo ašmenimis visus jo, esančius vyriškos lyties;
14bet moteris, mažylius, galvijus ir viską, kas yra mieste, visa, kas išplėšta iš jo, pasiimk; ir valgyk, kas išplėšta iš tavo priešų, ką VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs.
15Taip daryk visiems miestams, esantiems labai toli nuo tavęs, kurie nėra iš šitų tautų miestų.
16Bet iš šitų tautų miestų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja;
17bet visiškai sunaikink juos: hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius; kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs;
18kad jie neišmokytų jūsų daryti pagal visas jų bjaurystes, kurias jie darė savo dievams; taip jūs nusidėtumėte VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
19Kai ilgą laiką būsi apgulęs miestą, kariaudamas prieš jį, kad jį paimtum, neišnaikink jo medžių jėga panaudodamas prieš juos kirvį; nes gali valgyti nuo jų, nenukirsk jų (nes lauko medis yra žmogaus gyvybė ), kad juos panaudotum apgultyje;
20tik medžius, kuriuos pažįsti, kad jie nėra medžiai valgymui, sunaikink ir nukirsk; ir pasidaryk pylimus prieš miestą, kuris kariaus su tavimi, kol jis bus pavergtas“.