Daniel 4
1 Trečiaisiais karaliaus Belšacaro karaliavimo metais man, Danieliui, pasirodė regėjimas po ano, kuris man pirma buvo pasirodęs.
2 Ir mačiau regėjime; kai aš mačiau, įvyko, kad aš buvau Šušane, rūmuose, esančiuose Elamo provincijoje; ir mačiau regėjime, aš buvau prie Ulajo upės.
3 Tada pakėliau savas akis ir pamačiau, ir štai priešais upę stovėjo avinas, turintis du ragus; abu ragai buvo aukšti, bet vienas buvo aukštesnis už kitą, ir aukštesnysis išaugo paskiausiai.
4 Mačiau aviną, badantį į vakarus, į šiaurę ir į pietus; kad joks gyvulys negalėjo atsilaikyti prieš jį, ir nebuvo nei vieno, kuris būtų galėjęs išvaduoti iš jo rankos; bet jis darė pagal savo norą ir tapo didis.
5 Ir man bežiūrint, štai ožys atėjo iš vakarų per visą žemės paviršių, nepaliesdamas žemės; ožys turėjo įsidėmėtiną ragą tarpuakyje.
6 Jis atėjo prie du ragus turinčio avino, kurį mačiau stovintį priešais upę, ir savo jėgos įtūžyje puolė jį.
7 Mačiau jį priartėjant prie avino ir, prieš jį įpykęs, jis trenkė avinui ir nulaužė jo abu ragus; ir avinas neturėjo savyje jėgų atsilaikyti prieš jį, ir jis pertrenkė jį ant žemės ir sutrypė jį; ir nebuvo nei vieno, kuris būtų galėjęs išvaduoti aviną iš jo rankos.
8 Todėl ožys tapo labai didis; o kai jis buvo stiprus, nulūžo didysis ragas; ir jo vietoje išdygo keturi įsidėmėtini ragai, nukreipti į keturis dangaus vėjus.
9 Iš vieno iš jų išdygo mažas ragas, kuris tapo nepaprastai didis, nukreiptas pietų, rytų ir gražiosios šalies link.
10 Ir jis tapo didžiulis, iki dangaus kariuomenės; jis numetė žemėn kai kuriuos iš kariuomenės ir iš žvaigždžių ir juos sumindžiojo.
11 Taip, jis išsiaukštino net iki kariuomenės kunigaikščio, jis pašalino kasdienę auką ir nugriovė jo šventovės vietą.
12 Jam buvo duota kariuomenė prieš kasdienę auką dėl nusižengimo, ir ji nuvertė žemėn tiesą; ji veikė ir jai sekėsi.
13 Tada girdėjau vieną šventąjį kalbant, o kitas šventasis tarė anam šventajam, kuris kalbėjo: „Kiek ilgai bus regėjimas apie kasdienę auką ir nusiaubiantį nusižengimą, kad duotų šventovę ir kariuomenę trypti po kojomis?“
14 Ir jis man tarė: „Iki dviejų tūkstančių trijų šimtų dienų; po to šventovė bus apvalyta“.
15 Ir kai aš, Danielius, mačiau tą regėjimą ir ieškojau jo reikšmės, įvyko, kad štai prieš mane stovėjo tarsi vyro atvaizdas.
16 Ir išgirdau tarp Ulajo krantų vyro balsą, šaukiantį ir sakantį: „Gabrieliau, duok šitam vyrui suprasti regėjimą“.
17 Taigi jis priėjo ten, kur stovėjau; ir jam priėjus, aš išsigandau ir parpuoliau veidu į žemę; bet jis man tarė: „Suprask, o žmogaus sūnau; nes pabaigos laiku bus tas regėjimas“.
18 Na, o jam kalbant su manimi, aš buvau giliai įmigęs veidu į žemę; bet jis palietė mane ir pastatė tiesiai.
19 Ir jis tarė: „Štai aš tau duosiu žinoti, kas bus pačioje pasipiktinimo pabaigoje; nes pabaiga bus skirtu laiku.
20 Avinas, kurį matei turintį du ragus, tai Medijos ir Persijos karaliai.
21 O gauruotasis ožys yra Graikijos karalius; didysis ragas, esantis jo tarpuakyje, tai pirmasis karalius.
22 Na, o kad tam nulūžus keturi stojosi į jo vietą, tai keturios karalystės stosis iš tos tautos, bet ne su jo jėga.
23 Ir jų karalystės paskutiniu laiku, kai nusižengėliai pasieks pilnumą, stosis piktos veido išraiškos karalius, suprantantis paslaptingus posakius.
24 Jo jėga bus galinga, bet ne savo paties jėga; jis nuostabiai naikins ir klestės, ir veiks, ir naikins galinguosius ir šventąją tautą.
25 Savo sumanumu jis padarys, kad klasta turės pasisekimą jo rankoje; jis išsiaukštins savo širdyje ir per taiką sunaikins daugelį; jis stosis ir prieš kunigaikščių Kunigaikštį; bet jis bus sutriuškintas ne rankomis.
26 Papasakotas vakaro ir ryto regėjimas yra tiesa; todėl uždaryk tą regėjimą; nes jis bus daugeliui dienų“.
27 Ir aš, Danielius, nusilpau ir sirgau kelias dienas; paskui aš atsikėliau ir tvarkiau karaliaus reikalus; ir aš buvau apstulbintas regėjimo, bet niekas jo nesuprato.