1O Bileamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI malonu laiminti Izraelį, nebėjo kaip anksčiau ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link.
2Pakėlęs akis, Bileamas matė Izraelį, gyvenantį stovykloje giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas,
3jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Beoro sūnaus Bileamo žodis, žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,
4žodis girdinčio Dievo žodžius, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.
5Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai, tavo buveinės, Izraeli!
6Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai, tarsi sodai prie upės, tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas, tarsi kedrai prie vandens!
7Vanduo liesis iš jo kibirų, sėklą jis sės drėgnuose laukuose; jo karalius bus iškilesnis už Agagą, bus išaukštinta jo karalystė.
8Dievas, vedantis jį iš Egipto, jam tarsi laukinio jaučio ragų galia. Jis suris sau priešingas tautas, sutrupindamas jų kaulus, perverdamas juos savo strėlėmis.
9Pritūpęs jis guli tarsi liūtas ir liūtė. Kas išdrįs jį prikelti? Palaimintas, kas tave laimina, prakeiktas, kas tave keikia“.
10Tada Balakas, įniršęs ant Bileamo, suplojo delnais ir tarė Bileamui: „Aš pasišaukiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos palaiminai jau tris kartus.
11Pradink iš čia! Eik namo! Sakiau gausiai tau atlyginsiąs, tačiau VIEŠPATS neleido tau jokio atlygio duoti“.
12Bileamas atsakė Balakui: „Argi neįspėjau tavo pasiuntinių, siųstų pas mane:
13‘Nors Balakas man duotų ir namus, pilnus sidabro bei aukso, negalėčiau savo ruožtu, eidamas prieš VIEŠPATIES žodį, padaryti nei gero, nei blogo. Ką VIEŠPATS sako, tai turiu pakartoti’?“
14„O dabar, kai aš grįžtu pas savo tautą, leisk man įspėti tave, ką ši tauta padarys tavo tautai ateinančiomis dienomis“.
15Tada jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Žodis Beoro sūnaus Bileamo, žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,
16žodis, girdinčio Dievo žodžius, gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.
17Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio, kuris nualins Moabo pasienio sritis ir visų Seto vaikų žemę.
18Edomas taps pavaldus, Seyras – jo priešų nuosavybė, o Izraelis bus pergalingas.
19Iš Jokūbo kils valdovas ir sunaikins išlikusius Ire“.
20Išvydęs Amaleką, ėmė pranašauti, sakydamas: „Amalekas – tautų pirmasis, bet jo likimas – amžina pražūtis“.
21Išvydęs kainitus, ėmė pranašauti, sakydamas: „Nors tavo buveinė ir saugi, o tavo lizdas sukrautas uoloje,
22Kainas bus sunaikintas, kai Ašūras paims tave į nelaisvę“.
23Vėl jis ėmė pranašauti, sakydamas: „Deja! Kas liks gyvas, kai šitai padarys Dievas?
24Atplauks laivai iš Kitimų ir pavergs Ašūrą ir Eberą. Jis irgi žus amžinai“.
25Tada Bileamas pakilo ir sugrįžo į savo vietą. Ir Balakas nuėjo savo keliu.