1Tada Elihuvas toliau sakė:
2„Klausykitės, išminčiai, mano žodžių, ištempkite, žinovai, savo ausis.
3Juk ausis taip svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą.
4Pažinkime, kas teisinga, nuspręskime tarpusavy, kas gera.
5Juk Jobas sakė: ‘Esu teisus, bet Dievas nepripažino mano teisumo.
6Nepagrįstai esu laikomas melagiu; nepagydomai žaizdotas, nors esu be kaltės’.
7Kas per žmogus tas Jobas? Jis gurkšnoja pajuoką kaip vandenį,
8bendrauja su piktadariais ir susideda su nedorais vyrais.
9Juk jis sako: ‘Žmogui nėra jokios naudos patikti Dievui’.
10Taigi, protingieji vyrai, klausykitės manęs! Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!
11Juk jis atlygina pagal žmogaus darbus, su kiekvienu elgiasi pagal jo elgesį.
12Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora, Visagalis nėra neteisingas.
13Argi kas nors kitas patikėjo jam žemę ir pavedė jam visą pasaulį?
14Jei tik jis panorėtų atšaukti savo dvasią ir gyvybės alsavimą,
15visi gyvūnai tuoj pražūtų, ir žmonija sugrįžtų į dulkes.
16Tad jei turi supratimo, išgirsk! Klausykis, ką sakau.
17Argi nekenčiantis teisingumo galėtų valdyti? Nejau tu pasmerksi Teisųjį ir Galingąjį,
18kuris karaliui sako: ‘Tu niekšas!’ ir kilmingiesiems: ‘Jūs nedori!’ –
19kuris nerodo šališkumo nei didžiūnams, nei gerbia turtuolį labiau už vargšą? Juk jie visi – jo rankų kūriniai.
20Akies mirksniu jie miršta vidurnaktį; žmonės parbloškiami ir išnyksta, galingieji pašalinami ne žmogaus ranka.
21Juk jo akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį.
22Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai.
23Nereikia jam šaukti nė vieno į teismą.
24Jis sutriuškina galinguosius be tardymo ir kitus pasodina jų vieton.
25Kadangi pažįsta jų darbus, jis parbloškia juos ir sutriuškina naktį.
26Parbloškia juos dėl jų nedorumo viešoje vietoje kaip nusikaltėlius,
27nes jie buvo neištikimi jam ir nė kiek nepaisė jo įsakymų.
28Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo, ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą.
29Jei jis tyli, kas gali jį smerkti? Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti – ar tai būtų tauta ar žmogus, –
30kad neviešpatautų nedoras žmogus, nė tie, kurie suvilioja žmones?
31Tarkime, kas nors sakė Dievui: ‘Iškentėjau bausmę, daugiau nenusižengsiu;
32pamokyk mane, kad galėčiau matyti; jei pikta padariau, daugiau to nedarysiu’.
33Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka, dėl to, kad tu atmeti ką jis daro? Juk tu turi rinktis, o ne aš; užtat sakyk, ką žinai.
34Protingi žmonės man sakys, ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars:
35‘Jobas kalba nežinodamas, jo žodžiai neapgalvoti’.
36O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas, nes jis kalba kaip nedoras vyras!
37Juk jis savo nuodėmę papildo maištu, mūsų akyse skeryčiojasi ir vis daugiau burnoja prieš Dievą“.