1Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė:
2„Argi gali žmogus būti Dievui naudingas? Žinoma, išmintingas žmogus gali būti naudingas sau.
3Ką Visagalis gauna, jei tu teisus? Kokia jam nauda, jei tu gyveni be priekaištų?
4Argi jis dėl tavo pamaldumo tave kaltina ir stoja su tavimi į teismą?
5Argi ne dėl to, kad didelis tavo nedorumas, kad tavo nuodėmėms nėra galo?
6Juk tu neteisingai pasilaikydavai savo brolių užstatą, apnuogindavai juos, nuvilkdavai jiems drabužius.
7Pavargusiam neduodavai vandens atsigerti, išalkusiam atsisakydavai duoti duonos.
8Tarsi stipriajam priklausytų žemė ir tik išrinktieji joje tegyventų!
9Išvarydavai našles tuščiomis rankomis, atstumdavai našlaičių rankas.
10Todėl spąstai ir supa tave iš visų pusių, tave apima ūmus siaubas
11arba tokia tamsa, kad negali matyti, ir potvynis tave skandina.
12Argi Dievas negyvena dangaus aukštybėse? Pažvelk į aukščiausias žvaigždes! Kokios jos didingos!
13O tu sakai: ‘Ką Dievas gali žinoti? Jį slepia tamsus debesis. Kaip jis gali mus teisti?
14Debesys jį taip dengia, kad jis nebemato, ir vaikšto jis ant dangaus skliauto’.
15Argi laikysiesi senojo kelio, kurį nedori vyrai pramynė?
16Pirma laiko juos pagavo mirtis, tarsi potvynis nunešė pastatą.
17Dievui jie sakė: ‘Atstok nuo mūsų!’ ir: ‘Ką gãli Visagalis mums padaryti?’
18Tačiau jis pripildė jų namus gėrybių! (Nedorėlių galvosena man atstumianti!)
19Teisieji, tai matydami, džiaugiasi; nekaltieji iš jų tyčiojasi:
20‘Iš tikrųjų jų turtai sunaikinti, o likučius prarijo ugnis’.
21Susitaikyk su Dievu ir būk ramus; šitaip sulauksi gero.
22Priimk pamokymą iš jo lūpų ir dėkis jo žodžius į širdį.
23Sugrįžk nusižeminęs pas Visagalį, pašalink neteisingumą iš savo palapinių,
24elkis su auksu kaip su dulkėmis ir su Ofyro auksu kaip su upės vagos akmenėliais.
25Tebūna Visagalis tavo auksas, tebūna jis tau brangus sidabras!
26Tada džiūgausi Visagalyje ir pakelsi veidą į Dievą.
27Kai melsiesi jam, jis tave išklausys, ir savo įžadus įvykdysi.
28Ką nuspręsi daryti, tai įvyks, ir tavo takas bus apšviestas.
29Juk Dievas pažemina išdidžiuosius, bet išgelbsti kukliuosius.
30Net kaltąjį jis gelbės; dėl savo rankų švarumo jis bus išgelbėtas“.