1VIEŠPATIES žodis Jeremijui apie filistinus, faraonui dar neužpuolus Gazos.
2Taip kalba VIEŠPATS: „Žiūrėk! Vandenys atplūsta iš šiaurės, jie taps šėlstančiu srautu, apsems kraštą ir visa, kas jame, miestą ir jo gyventojus. Žmonės šauks, visi krašto gyventojai klyks.
3Jie girdi ristūnų kanopų dundesį, vežimų bildesį ir ratų dardėjimą. Tėvai nebesidairo, kur vaikai, jie kaip be rankų
4nuo dienos, kuri atėjo, kad būtų sunaikinti visi filistinai, kad būtų atkirstas nuo Tyro ir Sidono jų paskutinis sąjungininkas. Taip! VIEŠPATS sunaikina filistinus, likutį iš Kaftoro pajūrio.
5Gaza nupliko, Aškelonas neteko žado. O, jų galybės likučiai! Kiek ilgai žalosite save?“
6„Ak, VIEŠPATIES kalavijau! Kiek ilgai nenurimsi? Grįžk į savo makštis, liaukis ir nurimk!“
7Kaip gali jis nurimti, jei VIEŠPATS davė jam įsakymą? Prieš Aškeloną ir prieš pajūrį jis pasiuntė jį.