1Belis sukiužo, Nebojas susigūžia; jų stabai sukrauti ant asilų ir galvijų. Tie, kurie turėtų nešti jus, dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių.
2Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge, nuo naštos išsigelbėti negali; jie patys eina į nelaisvę.
3Klausykitės manęs, Jokūbo namai, ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų! Nuo pat gimimo esate mano našta, išlaikiau jus nuo pat vaikystės.
4Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada. Aš – tas, kuris nešiojau, aš – tas, kuris nešios, aš – tas, kuris jus neš ir išgelbės.
5Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs?
6Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami.
7Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės.
8Atminkite tai ir būkite ryžtingi, dėkitės į širdį, nusidėjėliai!
9Atminkite, kas buvo anksčiau, senų senais laikais: aš esu Dievas, ir nėra kito; aš – Dievas, ir nėra tokio kaip aš.
10Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“ Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta.
11Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, iš tolimos šalies žmogų, kad įvykdytų mano užmojį. Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu, ką užsimojau, tą ir padarysiu.
12Klausykitės manęs, užsispyrėliai; jūs esate toli nuo teisumo pergalės.
13Aš pats įgyvendinu savo teisumą; jis nebetoli, mano išganymas nevėluos. Aš pats suteiksiu išganymą Sione, Izraeliui suteiksiu savo šlovę.