1Ištarmė apie Babiloną. Amoco sūnaus Izaijo regėjimas.
2Ant plikos kalvos iškelkite ženklą, garsiai šaũkite jiems, mokite ranka; tegu jie eina prie Didžiūnų vartų.
3Savo pašventintiems kariams daviau įsakymą, savo šauniuosius gynėjus galiūnus pašaukiau, kad įgyvendintų mano įniršį.
4Įsiklausykite! Dundesys kalnuose, tarsi plauktų minios žmonių! Įsiklausykite! Ūžesys karalysčių, renkasi tautos! Galybių VIEŠPATS rikiuoja pulkus karui!
5Jie atžygiuoja iš tolimo krašto, iš anapus akiračio, VIEŠPATS ir jo pykčio įrankiai nuniokoti visai žemei.
6Vaitokite, nes VIEŠPATIES diena jau arti; ji ateis kaip sunaikinimas iš Visagalio.
7Todėl visų rankos svyra, kiekvieno širdis tirpsta
8iš siaubo. Skausmai ir kančios juos apims, jie raitysis kaip gimdyvės. Apstulbę žvelgs vienas į kitą, ir jų veidai degs iš gėdos.
9Tikrai ateina VIEŠPATIES diena, pilnà įniršio ir degančio pykčio; ji pavers kraštą tyrlaukiais, sunaikins jame nusidėjėlius!
10Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebeduoda šviesos, teka užtemusi saulė, nebešvyti mėnulis.
11Nubausiu pasaulį už jo blogį ir nedorėlius už jų kaltę. Sutramdysiu įžūliųjų išdidumą, pažeminsiu tironų įžūlumą.
12Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą, žmones – retesnius už auksą iš Ofyro.
13Tada sudrebinsiu dangų, ir žemė bus išjudinta iš savo vietos nuo Galybių VIEŠPATIES įniršio tą jo degančio pykčio dieną.
14Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama, lyg banda be kerdžiaus, kuris ją ganytų, kiekvienas atsigręš į savo tautą, kiekvienas bėgs į savo kraštą.
15Kas tik bus pagautas, tas bus nudurtas; visi, kurie bus pagauti, kris nuo kalavijo.
16Jų kūdikiai bus sutraiškyti jų akyse, namai išplėšti, žmonos išniekintos.
17Štai aš kurstau prieš juos mèdus; jiems sidabras neturi vertės, auksu jie nesidžiaugia.
18Jų lankai išguldys jaunus vyrus; jiems nebus gaila kūdikių, jie nepaliks gyvų vaikų.
19Babilonas, karalysčių pažiba, chaldėjų šlovė ir pasididžiavimas, bus Dievo sunaikintas kaip Sodoma ir Gomora.
20Niekas jame nebeįsikurs, niekas nebegyvens per kartų kartas. Ten joks arabas neskleis palapinės, ten piemenys neguldys savo kaimenių.
21Vien dykumų žvėrys ten gulsis, o namai bus pilni pelėdų. Ten veisis stručiai, ten šokinės satyrai.
22Dykumų žvėrys stūgaus jo rūmuose, šakalai kauks jo puošniose menėse. Jo valanda jau čia pat, jo dienos jau suskaitytos.