1Samarija turės išpirkti savo kaltę, nes ji maištavo prieš savo Dievą. Jie kris nuo kalavijo, jų mažyliai bus sutraiškyti, o jų nėščios moterys perskrostos.
2Grįžk, Izraeli, pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes tu sukniubai per savo kaltę.
3Pasiimkite žodžius ir grįžkite pas VIEŠPATĮ. Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera, ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.
4Asirija mūsų neišgelbės, ant žirgų mes nebesėsime, ir savo rankų darbams daugiau nebesakysime: ‘Mūsų Dievas’. Tavyje našlaitis randa gailestingumo“.
5„Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi, nes mano įniršis nuo jų nusigręžė.
6Izraeliui aš būsiu lyg rasa; jis žydės kaip lelija ir suleis šaknis kaip Libano miškas.
7Skleisis jo atžalos, jo grožis bus kaip alyvmedžio, o kvapas kaip Libano.
8Jie vėl gyvens mano paunksmėje, vėl augins javus ir žydės kaip vynmedis, o jų kvapas bus kaip Libano vyno.
9Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais? Tai aš išklausau ir rūpinuosi tavimi. Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas, ir tavo ištikimybė kyla iš manęs“.
10Kas išmintingas, tas tesvarsto šiuos dalykus, kas protingas, tas teišmano juos. Tiesūs VIEŠPATIES keliai, ir teisieji jais eina, o nusidėjėliai juose suklumpa.