1Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
2„Žmogau, sakyk Tyro valdovui: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Kadangi tavo širdis išpuiko, tu tarei: ‹Aš dievas! Sėdžiu dievų soste toli jūros širdyje!› Nors esi tik žmogus, o ne Dievas, tu darai savo širdį lygią Dievo širdžiai.
3Žiūrėk! Išties esi išmintingesnis už Danielių, joks dalykas tau ne paslaptis.
4Savo išmintimi ir sumanumu prisikaupei turtų, prisikrovei iždus aukso ir sidabro.
5Labai sumaniai prekiaudamas pagausinai savo turtus, ir turtais puikavosi tavo širdis’“.
6Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi darai savo širdį lygią Dievo širdžiai,
7tikėk manimi, atvesiu prieš tave svetimšalius – pačias žiauriausias tautas. Išsitrauks jie kalavijus iš makščių prieš tavo puikiąją išmintį ir užtemdys tavo spindesį.
8Nustums tave žemyn į kapą, ir mirsi tu užmuštųjų mirtimi toli jūroje.
9Ar savo žudikams ir tuomet sakysi: ‘Aš Dievas!’ – kai tave žudančiųjų rankomis bus parodyta, kad esi tik žmogus?
10Mirsi nuo svetimųjų rankos neapipjaustytųjų mirtimi, nes aš pasakiau“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
11Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
12„Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tu buvai tobulumo antspaudas, kupinas išminties ir tobulo grožio.
13Tu buvai Edene, Dievo sode; tave puošė visokiausi brangakmeniai: sardis, chrizolitas ir deimantas, berilas, oniksas ir jaspis, safyras, rubinas ir smaragdas; iš aukso tavo karuliai ir puošmenos. Tą dieną, kai buvai sukurtas, jie buvo padirbti.
14Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnais aš padariau tave globėju; tu gyvenai ant Dievo šventojo kalno ir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.
15Tu buvai be dėmės savo keliuose nuo pat savo sukūrimo dienos ligi buvo nustatyta tavo kaltė.
16Per savo plačiąją prekybą tu prisipildei smurto ir nusidėjai, todėl varau tave toli nuo Dievo kalno. Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnais nuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.
17Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis, dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi. Nubloškiau tave žemėn, padariau iš tavęs reginį, kad karaliai įsidėmėtų.
18Išniekinai savo šventyklas savo kalčių daugybe ir sukta prekyba. Uždegiau tave ugnimi, ir ji tave surijo; paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų, kurie tave matė.
19Visi, kas tik pažino tave tautose, yra apstulbę; tu tapai pasibaisėjimu, ir tavęs niekada nebebus’“.
20Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
21„Žmogau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam
22ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave! Apreikšiu per tave savo šlovę! Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai per jį vykdysiu bausmę ir apreikšiu savo šventumą,
23nes pasiųsiu į jį marą ir kraujo praliejimą jo gatvėse. Jame kris užmuštieji, kai kalavijas ateis iš visų pusių. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS ’.
24Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS “.
25Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie išsklaidyti, ir apreikšiu per juos šventumą tautų akivaizdoje, jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui.
26Jie gyvens joje saugiai, statysis namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas“.