Ecclesiastes 11
1 Mesk savo duoną į vandenis, ir po daugelio dienų ją atrasi.
2 Išdalyk, ką turi, septyniems ar net aštuoniems, nes nežinai, kokia nelaimė gali ištikti žemę.
3 Kai debesys pilni vandens, jie palaisto lietumi žemę; kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę, kur kris, ten jis ir gulės.
4 Kas paiso vėjo, niekada nesės, o kas stebi debesis, niekada nepjaus.
5 Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas į kaulus motinos įsčiose, taip nežinai, kaip Dievas elgiasi Visatoje.
6 Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis, ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi.
7 Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę.
8 Nors žmogus ir daug metų gyventų, jais visais tesimėgauja prisimindamas, kad bus daug tamsių dienų. Visa, kas ateina, yra migla!
9 Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas! Leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunystės dienomis. Eik, kur veda tavo širdies troškimai, daryk, kas patinka tavo akims, tačiau žinok, kad dėl viso to tave Dievas pašauks į teismą.
10 Iš savo širdies pašalink rūpestį ir neapsunkink savęs, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!