1Vargas maištaujančiam, užterštam, valdingam miestui!
2Jis neklausė jokio balso, nepriėmė jokio pamokymo. Jis nepasitikėjo VIEŠPAČIU, nesiartino prie savo Dievo.
3Jo pareigūnai – lyg riaumojantys liūtai, teisėjai – lyg vakaro vilkai, kurie nieko nepalieka rytui.
4Jo pranašai – įžūlūs, klastingi bičiuliai; jo kunigai suteršia, kas šventa, ir iškraipo Įstatymą.
5Bet VIEŠPATS jame teisus, jis nedaro, kas neteisinga. Savo teisingumą jis atskleidžia kas rytą taip ištikimai, kaip ištikima aušra, bet nedorėlis nepažįsta gėdos.
6Sunaikinau tautas, jų gynybos bokštai sugriauti. Kalaviju taip iššlaviau jų gatves, kad nebėra kam jomis vaikščioti. Jų miestai sunaikinti, be žmonių, be gyventojų.
7Tariau: „Tikrai tas miestas bijos manęs, priims pamoką ir neišleis iš akių nieko, ką jam padariau“. Tačiau jie su dar didesniu noru darė tai, kas suteršia visus jų darbus.
8Todėl laukite manęs, – tai VIEŠPATIES žodis, – laukite dienos, kai pakilsiu kaip kaltintojas. Aš nusprendžiau surinkti gentis, sutelkti karalystes ir išlieti ant jų savo pyktį, visą mano įniršio karštį, nes mano pavyduliavimo ugnyje bus sudeginta visa žemė.
9Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu tautų lūpas, kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo ir sutartinai jam tarnauti.
10Iš anapus Kušo upių mano garbintojai, mano išblaškytieji, atneš man atnašas.
11Tą dieną nebebūsi sugėdinta dėl visų savo darbų, kuriais maištavai prieš mane, nes pašalinsiu iš tavęs išdidžiuosius pagyrūnus. Nebeaukštinsi daugiau savęs ant mano šventojo kalno.
12Paliksiu tavo viduryje nuolankią ir kuklią tautą. VIEŠPATIES vardas bus jiems prieglauda,
13ir aš išsaugosiu Izraelio likutį. Jie blogai nebesielgs ir nebekalbės netiesos. Apgaulingam liežuviui jų burnose nebebus vietos. Tuomet jie ganysis ir ilsėsis, ir nebebus kam jų gąsdinti.
14Krykštauk iš džiaugsmo, Siono dukterie, šauk, Izraeli! Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk, dukterie Jeruzale!
15VIEŠPATS atšaukė tau skirtą nuosprendį, jis nušlavė šalin tavo priešus. Izraelio karalius, pats VIEŠPATS yra tavyje; tau daugiau nebereikės bijoti nelaimės.
16Tą dieną Jeruzalei bus sakoma: „Nebijok, Sione, nenuleisk rankų!“
17VIEŠPATS, tavo Dievas, pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje: jis noriai džiaugsis tavimi, atnaujins tave mylėdamas ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas,
18kaip džiūgaujama iškilmių dieną. Atitolinsiu nuo tavęs nelaimę, dėl kurios tu kentėjai pajuoką.
19Tikėk manimi! Tuo metu padarysiu galą visiems, kurie tave engė. Išgelbėsiu raišuosius, surinksiu paklydusiuosius ir permainysiu jų gėdą į gyrių ir garbę visoje žemėje.
20Tuo metu parvesiu jus namo ir tuo laiku jus surinksiu. Padarysiu jus garbingus ir giriamus visose žemės tautose, kai sugrąžinsiu jums matant tremtinius, – sako VIEŠPATS.